Catania (Katãnija), miestas Italijoje, Sicilijos salos rytiniame krante, prie Jonijos jūros, Etnos ugnikalnio pietinėje papėdėje.
Catania
298 200 gyventojų (2024; aglomeracijoje apie 700 000 gyventojų); antrasis pagal dydį (po Palermo) Sicilijos miestas.
2015 vietoj Catanijos provincijos įkurtas Catanijos metropolinis miestas (Città metropolitana di Catania); plotas 3574 km2, 1,07 mln. gyventojų (2024).
Prekybos, žvejybos ir keleivinis uostas. Geležinkeliai ir plentai į Palermą, Messiną, Sirakūzus. Fontanarossos oro uostas.
Maisto, chemijos (sieros valymo) ir farmacijos, cemento, keramikos pramonė, mašinų gamyba, laivų remontas. Metalo, medžio, gintaro dirbinių amatai. Citrusinių augalų, alyvmedžių, vynmedžių, migdolų, daržovių auginimo regiono prekybos centras. Turizmas. Žiemos kurortas; paplūdimiai.
Universitetas (įkurtas 1434; seniausias Sicilijoje); universiteto biblioteka (1755; joje yra vidurinių amžių rankraščių). Vulkanologijos institutas. Astronomijos observatorija.
Kompozitoriaus V. Bellini (jis gimė Catanijoje) namas muziejus.
Architektūra
Romėnų amfiteatrų, termų, akvedukų liekanos. Senamiestis (su kitais Val di Noto regiono vėlyvojo baroko architektūros miestais – Caltagirone, Milittelo in Val di Catania, Modica, Noto, Palazzolo Acreide, Ragusa, Scicli – pasaulio paveldo vertybė, nuo 2002). Katedra (1091, po 1693 perstatyta, architektai F. F. Palazotto, G. B. Vaccarini; Šv. Agotos relikvijos, kompozitoriaus V. Bellini kapas). Ursino pilis (1240, dabar Miesto muziejus su dailės kūrinių ir archeologinių radinių kolekcija). Barokinės bažnyčios: Šv. Mikalojaus (1693–1735) su benediktinų vienuolynu (14–17 a.), Šv. Agotos (1745). Didysis fontanas (1736).
Katedra (1091, po 1693 perstatyta, architektas F. F. Palazotto) ir Dramblio fontanas (1757, abiejų architektas G. B. Vaccarini) Catanijoje
Istorija
Įkurta 729 pr. Kr. graikų iš Chalkidės. Klestėjo 5 a. pr. Kr. Vienas pirmųjų Sicilijoje romėnų nukariautų (263 pr. Kr.) miestų. Viduriniais amžiais priklausė Bizantijai, arabams, normanams.
16–17 a. smarkiai nukentėjo nuo vidaus kovų, piratų puldinėjimų, epidemijų, 1669 – nuo išsiveržusio Etnos ugnikalnio, 1693 – žemės drebėjimo. Per II pasaulinio karo bombardavimus smarkiai sugriauta.
2271