CD antigènai, ląstelių paviršiaus žymenys, būdingi tam tikrai ląstelių subpopuliacijai, jų diferenciacijos stadijai ar aktyvacijos būsenai. CD antigenai yra labai skirtingos struktūros ir funkcijų baltymai, esantys ląstelės membranoje. Nustatyta >200 CD antigenų, jų sąrašas nuolat papildomas. Klasifikacija pagrįsta tuo, kad šias molekules atpažįsta tam tikro specifiškumo monokloniniai antikūnai prieš žmogaus leukocitų paviršiaus antigenus. Homologiškų CD antigenų nustatyta pelių ir kitų gyvūnų ląstelėse. Jie yra panašios struktūros, atlieka tas pačias funkcijas ir žymimi t. p. kaip ir žmogaus. CD antigenai gali būti randami ne tik leukocituose, bet ir trombocituose, endotelio ląstelėse, neuronuose, kraujodaros, dendritinėse, vėžinėse ir kitose ląstelėse. Pagal funkcijas CD antigenai yra receptoriai, koreceptoriai ir jų ligandai, signalo perdavimo baltymai, adhezijos molekulės, aktyviųjų membraninių baltymų subvienetai. Pvz., CD25 yra interleukino 2 receptoriaus α grandinė, o CD122 yra šio receptoriaus β grandinė. Dauguma CD antigenų turi kelis pavadinimus, pvz., CD45 yra leukocitų bendrasis antigenas (LCA), CD71 – transferino receptorius. CD antigenai yra svarbūs ląstelių fenotipiniai žymenys, pagal juos identifikuojamos ląstelės, t. y. nustatoma jų priklausomybė tam tikrai subpopuliacijai arba ląstelių branda. Pvz., CD3 yra brandžių T ląstelių žymuo, CD4 ir CD8 – tam tikrų T ląstelių subpopuliacijų žymenys, o ankstyvosios brendimo stadijos T ląstelių pirmtakai neturi nė vieno šių žymenų. Kai kurių CD antigenų ekspresija rodo ląstelių aktyvacijos būseną (pvz., CD23 yra aktyvuotų B, CD69 – aktyvuotų T ląstelių žymuo). CD antigenų ekspresija ląstelėse dažniausiai tiriama srautinės citometrijos metodu naudojant fluorescencine žyme pažymėtus antikūnus.
774