Čečnijos kara, nepriklausomybės siekiančios Čečėnijos ir Rusijos kariniai konfliktai. Vyko 1994–96 ir 1999–2000.
I Čečėnijos karas
Pirmasis Čečėnijos karas prasidėjo 1994 12 11 – į Čečėnijos, 1992 03 nesutikusios pasirašyti sutarties dėl priklausymo Rusijos Federacijai, teritoriją buvo įvesti Rusijos ginkluotųjų pajėgų ir Vidaus reikalų ministerijos daliniai (remtasi Rusijos prezidento B. Jelcino įsaku Dėl neteisėtų ginkluotų grupuočių veiklos pažabojimo Čečėnijos Respublikos teritorijoje). 1994 12 12–14 Vladikavkaze vykusios derybos nutrauktos čečėnams vėl nesutikus pasirašyti federacijos sutarties.
Čečėnijos prezidentas Dž. Dudajevas bendrauja su žiniasklaidos atstovais (1995 01)
Po atkaklių kovų Rusijos kariuomenė 1995 01–04 užėmė Grozną, 1995 pavasarį – Čečėnijos šiaurinę dalį, vasarą – ir didumą pietinės dalies. Nepaisant daug gausesnės sausumos kariuomenės, oro pajėgų, karinės technikos pranašumo dėl sėkmingų Čečėnijos kariuomenės partizaninių veiksmų Rusija nesugebėjo efektyviai užvaldyti Čečėnijos kalnuotų rajonų. Čečėnams, vadovaujamiems Š. Basajevo, 1995 06 14 surengus teroristinę operaciją Budionnovske (paėmę apie 1300 įkaitų įsitvirtino miesto ligoninėje), 06 19 Grozne pradėtos kariaujančių pusių derybos; 07 30 pasirašytas susitarimas nutraukti ugnį. Šio susitarimo nebuvo griežtai laikomasi, 1995 rudenį karo veiksmai vėl suaktyvėjo. 1995 12 čečėnai kuriam laikui užėmė Gudermesą – antrą pagal dydį Čečėnijos miestą, 1996 03 bandė užimti Grozną.
Per Rusijos slaptųjų tarnybų surengtą pasikėsinimą 1996 04 21 žuvus Čečėnijos prezidentui Dž. Dudajevui, buvo pradėtos derybos – sutarta nuo 06 01 nutraukti karo veiksmus. 1996 08 čečėnai užėmė Grozną, Arguną ir Gudermesą. 1996 08 31 pasirašytos Chasaviurto sutartys – Rusija įsipareigojo išvesti iš Čečėnijos kariuomenę (Čečėnijos statuso sprendimas atidėtas iki 2001). 1997 05 prezidentai A. Maschadovas (Čečėnijos) ir B. Jelcinas (Rusijos) Maskvoje pasirašė taikos sutartį. Čečėnija liko faktiškai nepriklausoma.
Rusijos specialiųjų pajėgų kariai Čečėnijoje (1995)
Per karą žuvo apie 7500 Rusijos kariškių, apie 10 000 čečėnų kovotojų, apie 35 000 civilių gyventojų (kitais duomenimis, iš viso žuvo 80 000–110 000 žm.).
II Čečėnijos karas
Antrasis Čečėnijos karas prasidėjo 1999 10 04 į Čečėniją vėl įvedus Rusijos kariuomenę (oficialus pavadinimas Rusijoje – Antiteroristinė operacija Šiaurės Kaukaze). Karo pretekstas – kova su terorizmu: 1999 09 trijuose Rusijos miestuose nežinoma kieno susprogdinti gyvenamieji daugiabučiai (žuvo apie 300 žm.); sprogdinimais kaip teroro aktais apkaltinti čečėnai.
Iki 10 18 Rusijos kariuomenė užėmė Čečėnijos teritoriją šiauriau Tereko (apie 1/3 visos šalies), 10 18 forsavo Tereką, 11 10 užėmė Gudermesą, 12 07 – Arguną, 1999 12 26 apsiautė Grozną (užimtas 2000 02 02), 2000 02 29 – paskutinį čečėnų kontroliuojamą miestą – Šatojų. 2000 pavasarį Rusijos karinės pajėgos kontroliavo didžiąją dalį šalies, balandį oficialiai paskelbta karo pabaiga, bet kalnuose įsitvirtinę čečėnų kovotojai tęsė partizaninę kovą, organizavo ginkluotus išpuolius Rusijos teritorijoje.
Rusijos kariuomenės šarvuočiai juda nuo Mozdoko bazės Čečėnijos fronto link (2000 01 12)
2000 05 Rusijos prezidentas V. Putinas įvedė Čečėnijoje tiesioginį valdymą, t. y. karinį okupacinį režimą. Tą patį mėnesį Čečėnijos laikinosios administracijos vadovu paskirtas Rusijos statytinis A. Kadyrovas (2004 nužudytas; jo pareigas vėliau perėmė sūnus R. Kadyrovas); pradėta kurti Rusijai lojalią vietos administraciją. Siekiant Čečėnijos visuomenės paramos, pradėtas intensyvus propagandinis informacinis karas (žiniasklaidoje buvo pabrėžiamas čečėnų kovotojų žiaurumas, ginkluotų išpuolių Dagestane ir sprogdinimų Rusijos miestuose aukos, kai kurių čečėnų vadų ryšiai su O. bin Ladenu ir kitais užsienio teroristais).
2003 04 priimta konstitucija (jai pritarta per okupacijos sąlygomis 2003 03 surengtą referendumą) Čečėnija pripažįstama Rusijos Federacijos dalimi.
Per II Čečėnijos karą žuvo apie 7500 Rusijos, apie 16 000 Čečėnijos karių bei 25 000–50 000 civilių gyventojų. Antiteroristinės operacijos režimas Čečėnijoje atšauktas 2009 04.
-Čečėnijos karas; -Pirmasis Čečėnijos karas; -Antrasis Čečėnijos karas