I tipo cefeidė RS Puppis (G spektrinė klasė)
cefedės, didelio šviesio pulsuojančios periodinės kintamosios žvaigždės. Pulsacijų ciklo metu periodiškai kinta žvaigždės spindulys, šviesis, temperatūra. Pulsacijų priežastis – jonizacijos ir rekombinacijos procesai, vykstantys vandenilio ir jonizuoto helio sluoksniuose žvaigždės viduje, netoli paviršiaus. Skiriamos I tipo, arba klasikinės (Cefėjo δ), ir II tipo (Mergelės W) cefeidės. Klasikinės cefeidės yra vidutinės masės (3–15)·M⨀ F, G ir K spektrinių klasių supermilžinės; jų absoliutieji ryškiai MV būna apytiksliai nuo –1 iki –7; kitimo periodai apie 1–100 d (parų). II tipo cefeidės yra mažos masės (mažesnės kaip 1M⨀; M⨀ – Saulės masė) F ir G spektrinių klasių kintamosios žvaigždės; jų absoliutieji ryškiai MV būna apytiksliai nuo 0 iki –4; kitimo periodai apie 1–30 dienų. Abiejų tipų cefeidžių ryškio V kitimo amplitudės apie 0,2–2,0. Cefeidės šviesis didžiausias ir temperatūra aukščiausia, kai cefeidės spindulys mažiausias. Dažniausiai I ir II tipo cefeidės priklauso atitinkamai prie I ir II populiacijos Galaktikos objektų.
Pirmąją cefeidę (Cefėjo δ) 1784 atrado Johnas Goodricke’as (Didžioji Britanija). 1912 Henrietta Swan Leavitt (Jungtinės Amerikos Valstijos) atrado sąryšį tarp cefeidžių šviesio kitimo periodo ir šviesio (ilgesnio periodo cefeidės yra šviesesnės). Šis sąryšis plačiai naudojamas nustatant atstumus iki galaktikų (iki apie 20 Mpc). Galaktikoje žinoma daugiau kaip 800, kitose galaktikose – per 4 tūkstančius cefeidžių.