Čèkijos masỹvas (ček. Český masiv), Bohèmijos masỹvas, aplygintų kalnų masyvas Čekijoje, iš dalies Vokietijoje ir Lenkijoje. Didžiausias aukštis 1602 m (Snežkos kalnas).
Masyvą sudaro hercininės kalnodaros suraukšlėti, alpinės kalnodaros suskaldyti vidutinio aukščio luistikalniai: Šumava, Bavarijos Miškas, Čekijos Miškas, Rūdiniai kalnai, Sudetai, Čekijos–Moravijos aukštuma ir jų juosiama tektoninė įduba, kurioje yra nedidelių lygumų (Palabio žemuma) ir kalnagūbrių (Brdų kalnas, 865 metrai). Čekijos masyvas susidaręs daugiausia iš suraukšlėtų prekambro kristalinių ir metamorfinių uolienų sluoksnių, perkirstų paleozojaus granitoidų intruzijų. Paviršius smarkiai denuduotas. Didesnioji Čekijos masyvo dalis yra Elbės (Labės) baseine; teka Vltava, Ohřė. Per rytinę dalį teka Morava (Dunojaus intakas) ir jos intakai, per šiaurrytinį pakraštį – Oderio intakai. Daug tvenkinių ir hidroelektrinių. Lygumose auga ąžuolynai, ąžuolų ir skroblų miškai, kalnuose – mišrieji (bukas, eglė, pušis) miškai, aukščiau – eglynai.
Čekijos masyvas
Auginami javai, cukriniai runkeliai. Naudingosios iškasenos: akmens ir rusvosios anglys, geležies, cinko, švino, urano rūdos, grafitas, kaolinas. Mineralinės versmės (Mariánské Láznės, Karlovy Varų, Teplicės kurortai). Sunkioji pramonė.
Didžiausi miestai: Praha, Pilzenas, České Budějovice, Pardubice, Liberecas.