Čèkijos kis
Bendroji ūkio apžvalga
Čekijos BVP struktūra (2000)
Čekija – pramoninė agrarinė valstybė. 2001 BVP sudarė 56,4 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 155,2 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 5484 Jungtinių Amerikos Valstijų doleriai (pagal perkamosios galios paritetą – 15 100 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių). Čekijos BVP struktūra – diagramoje. Čekijos svarbiausi ekonominiai rodikliai – 1 lentelėje. Užsienio skola 24,6 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (2001).
1
Pramonė
Iš naudingųjų iškasenų reikšmingiausi bitumingų (ištekliai apie 16,3 mlrd. tonų, 2000) ir rusvųjų (apie 9,7 mlrd. tonų, 2000) anglių, lignito (apie 1 mlrd. tonų, 2000) telkiniai. Bitumingų anglių daugiausia iškasama Aukštutinės Silezijos akmens anglių baseine (apie 15 % jo teritorijos yra Čekijoje, kita dalis – Lenkijoje). Rusvųjų anglių (jų kokybė prastesnė nei bitumingų) daugiausia yra Rūdiniuose kalnuose (apie 1900 kvadratinių kilometrų plote); svarbiausias – Čekijos rusvųjų anglių baseinas (rusvosios anglys dar kasamos Chebo, Sokolovo ir Zitavos baseinuose). Lignitas kasamas Vienos baseine. Didesnę rusvųjų anglių dalį (ir visą lignitą) sunaudoja šiluminės elektrinės, likusią – chemijos pramonė. Nafta ir gamtinės dujos gaunamos Vienos – Moravijos naftingajame rajone (nafta slūgso 2,8 kilometro gylyje; didžiausias telkinys – Hrusky). Kasama kaolinas, urano rūda, grafitas, kvarcinis smėlis; visoje Čekijos teritorijoje gausu statybinių akmenų (granito, bazalto, klinties). Aukso, švino, cinko, alavo rūdų telkinių ištekliai baigiami eksploatuoti. Čekijoje yra 8 geležies rūdos telkiniai, bet (dėl mažo geležies kiekio rūdoje) juos eksploatuoti neekonomiška. Čekijos svarbiausių naudingųjų iškasenų gavybos rodikliai – 2 lentelėje. Apie 78 % elektros energijos pagamina šiluminės elektrinės, apie 19 % – Temelíno ir Dukovanų atominės elektrinės, apie 3 % – hidroelektrinės.
Temelíno atominė elektrinė
2
bendrovės Škoda Auto automobilių gamykla Mladá Boleslave
Svarbiausios apdirbamosios pramonės šakos: mašinų, transporto priemonių, chemijos pramonė, metalurgija ir metalo apdirbimas. Metalurgija – tradicinė apdirbamosios pramonės šaka. Juodoji metalurgija kasmet sukuria 8–9 % BVP, joje dirba apie 8 % visų Čekijos ekonomiškai aktyvių gyventojų. Juodosios metalurgijos svarbiausi centrai – Ostrava, Třinecas, Kladno. Spalvotisos metalurgijos įmonėse lydomas aliuminis, varis, švinas. Gaminami krovininiai automobiliai, motociklai, mopedai, dviračiai; įmonių daugiausia Prahoje, Mladá Boleslave, Kopřivnicuose, Vysoké Mýte. Karo ir elektrotechnikos pramonės didžiausios įmonės yra Prahoje, Pilzene, Mladá Boleslave, Hradec Královėje, České Budějovicuose, Olomouce, Ostravoje, chemijos pramonės – Zálužyje, Ústí nad Labem, Pardubicėje, Ostravoje, Hradec Královėje. Stiklo pramonės įmonėse iš sintetinių ir natūralių juvelyrinių akmenų daugiausia gaminama bižuterija.
Maisto pramonės svarbiausios šakos – alaus ir cukraus pramonė (Pilzene, České Budějovicuose, Prahoje); Pietų Moravijos krašte gaminamas vynas, brendis. Plėtojama elektrotechnikos, elektronikos, statybinių medžiagų, tekstilės ir siuvimo, avalynės, miško ruošos, baldų, plaušienos ir popieriaus pramonė. Čekijos pramonės svarbiausi rodikliai – 3 lentelėje.
3
* 1992
Bioprodukcinis ūkis
Žemės ūkio naudmenos užima 54 % Čekijos teritorijos (apie 41 % – ariamoji žemė, apie 11 % – ganyklos, apie 2 % – pasėliai); 240 kvadratinių kilometrų drėkinama. Javų derligumas apie 4,1 tonos iš hektaro, daugiausia auginama kviečiai ir miežiai (pašarams, salyklui), taip pat rugiai, avižos, kukurūzai. Javai, bulvės auginama Čekijos vidurinėje ir pietinėje dalyse, Čekijos–Moravijos aukštumoje, cukriniai runkeliai ir pašariniai augalai – Palabio žemumoje. Rapsai, aliejinės ropės, saulėgrąžos, linai, apyniai auginami Čekijos rytinėje dalyje. Miestų apylinkėse, Moravos ir Dyjės slėniuose auginama kopūstai, morkos, pomidorai, agurkai, svogūnai; sodininkystė (auginama obelys, slyvos, kriaušės, vyšnios, trešnės). Vynuogininkystė. Čekijos augalininkystės svarbiausia produkcija – 4 lentelėje. Gyvulininkystė sukuria apie 60 % žemės ūkio produkcijos vertės. Veisiama galvijai, kiaulės (daugiausia Čekijos pietinėje ir rytinėje dalyse), arkliai, avys, ožkos (kalnuotose apylinkėse). Čekijos svarbiausių gyvulių ir naminių paukščių skaičius – 5 lentelėje, gyvulininkystės svarbiausia produkcija – 6 lentelėje.
4
5
6
2000 sugauta 24 441 tona žuvų, iš jų 20 664 tonos karpių. Medžioklė (kasmet paruošiama apie 7000 tonų žvėrienos, sumedžiojama apie 70 000 elnių).
Kertamas miškas (Sudetuose ir Rūdiniuose kalnuose), ruošiama mediena (daugiausia spygliuočių).
Turizmas
Karolio tiltas per Vltavą Prahoje
2000 Čekiją aplankė 4,67 mln. užsienio turistų (32 % jų iš Vokietijos), pajamos iš turizmo 2,87 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Labiausiai turistų lankomi istoriniai Prahos, Kutná Horos, Český Krumlovo, Telčo, Olomouco miestai, Karlovy Varų, Mariánské Láznių balneologijos kurortai. Daug turistų pritraukia vasaros ir žiemos sporto centrai (jų daugiausia Sudetuose ir Rūdiniuose kalnuose).
Transportas
Apie 57 % krovinių (pusę jų sudaro anglys) ir apie 20 % visų keleivių pervežama geležinkeliais; geležinkelių tinklas tankiausias Europoje (12 kilometrų/100 kvadratinių kilometrų). 2000 buvo 9440 kilometrų geležinkelių, iš jų 2840 kilometrų elektrifikuota. 2000 buvo 127 693 kilometrai automobilių kelių, iš jų 498 kilometrai – automobilių magistralės (svarbiausia – Praha–Bratislava). Laivuojama apie 664 kilometrai upių. Per Elbę (Labę) susisiekiama su Hamburgo (Vokietija), per Oderį (Odrą) – su Szczecino (Lenkija) uostais, taip pat laivuojama Vltava. Upių svarbiausi uostai: Praha, Kolínas, Děčínas, Ústí nad Labem, Mĕlníkas. Didžiausias oro uostas yra Prahoje (Ruzyne; 2,3–4,8 mln. keleivių per metus), mažesni – Brno, Karlovy Varuose, Ostravoje. 2000 buvo 3550 kilometrų dujotiekų.
Bankai
Čekijos centrinis bankas – Čekijos nacionalinis bankas (Česká Národní Banka, įkurtas 1993 kartu su Slovakijos nacionaliniu banku iš Čekoslovakijos valstybinio banko). 2002 veikė 38 komerciniai bankai (iš jų 6 statybos taupomieji): 12 su daugiau kaip 50 % vietos kapitalo, 16 su daugiau kaip 50 % užsienio kapitalo (Slovakijos, Vokietijos, Austrijos, Prancūzijos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir kitų šalių), 10 užsienio bankų (ABN AMRO Bank N. V., Commerzbank, Société Générale, ING ir kitų) filialų. 2000 pradžioje vyriausybė paspartino valstybinių bankų privatizavimą. Čekijos piniginis vienetas – Čekijos krona, lygi 100 halerių, įvesta 1993 vietoj Čekoslovakijos kronos. 1993 pradėjo veikti Prahos vertybinių popierių birža (Burza cenných papírů Praha), vertybinių popierių prekybos agentūra RM‑System.
Užsienio prekyba
Čekijos užsienio prekybos partneriai (eksporto a ir importo b apyvarta %, 2000)
Čekijos užsienio prekybos balansas neigiamas. 2001 eksportuota prekių už 33,35 mlrd., importuota už 36,48 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Daugiausia eksportuojama mašinos ir transporto įranga (40 % viso eksporto), juodosios ir spalvotosios metalurgijos gaminiai, statybinės medžiagos, plaušienos ir popieriaus, odos, tekstilės, chemijos ir naftos chemijos, maisto (malimo, alaus, cukraus) pramonės gaminiai. Importuojama daugiausia mašinos ir transporto įranga (45 % viso Čekijos importo), neapdirbtos (metalų rūdos, koncentratai) ir antrinės (metalo laužas) žaliavos, kuras, chemijos pramonės gaminiai. Čekijos svarbiausi užsienio prekybos partneriai parodyti diagramose.
Ekonominiai ryšiai su Lietuva
Lietuva 2002 į Čekiją eksportavo prekių už 90,8 mln. litų, importavo iš Čekijos už 366,6 mln. litų. Tiesioginės investicijos į Lietuvos ūkį 2002 sudarė 15,8 mln. litų.
2271
-Čekijos pramonė; -Čekijos žemės ūkis; -turizmas Čekijoje; -Čekijos transportas; -Čekijos bankai; -Čekijos užsienio prekyba; -Čekijos ekonominiai ryšiai su Lietuva
Čekijos konstitucinė santvarka