celiãkija (coeliakia < gr. koiliakos – pilvo, susijęs su pilvu, žarnynu), gliutèninė enteropãtija, lėtinė žarnyno liga. Ją sukelia įgimtas specifinio fermento aminopeptidazės, kuris skaido rugių, kviečių, miežių ir avižų grūduose esančius baltymus, trūkumas. Nesuskaidyta baltymo gliadino frakcija veikia kaip antigenas, susidarę imuniniai kompleksai žarnos gleivinėje sukelia alerginę reakciją ir ją pažeidžia (atrofuojasi žarnos gaureliai), dėl to sutrinka maisto medžiagų pasisavinimas, ligonis pradeda viduriuoti. Liga dažniausiai prasideda 0,5–3 metų vaikams juos pradėjus maitinti gliuteno turinčiu maistu. Rečiau liguisti požymiai išryškėja suaugusiesiems. Ligonis gausiai viduriuoja balkšvomis, putotomis išmatomis, kuriose daug riebalų. Mažėja kūno masė. Vaikai būna apatiški, išsekę, plonomis galūnėmis, dideliu pilvu, atsilieka jų fizinis vystymasis. Gali prisidėti mažakraujystė, pažeidžiama oda.
Celiakija gydoma specialia dieta (maistas be gaminių iš rugių, kviečių, miežių, avižų), valgoma bulvės, kukurūzai, ryžiai, soros, sojos.
2977