portlandcementis
cemeñtas (vok. Zement < lot. caementum – akmens skalda), miltelių pavidalo mineralinė rišamoji medžiaga. Paprastai būna hidraulinė; kartais cementu vadinamos ir kai kurios orinės rišamosios medžiagos, pvz., magnezinis cementas. Cemento ir vandens (rečiau polimerinės emulsijos ar įvairių druskų tirpalo) tešla ima rištis, o ilgainiui sukietėja į akmenį. Svarbiausi junginiai, suteikiantys cementui hidraulinių savybių (gebėjimą rištis, kietėti ir išlikti stipriam ne tik ore, bet ir vandenyje), yra kalcio silikatai ir kalcio aliuminatai. Jie gaunami išdegus cemento žaliavas, dažniausiai jų mišinį (pvz., klintį ir molį, klintį ir boksitą, klintį ir mergelį). Cemento svarbiausios savybės yra jo tešlos rišimosi pradžia ir pabaiga, kietėjimo (stiprumo didėjimo) pobūdis, stiprumas (aktyvumas), vandens sąnauda normalios konsistencijos, kuri nustatoma Vicato prietaisu, cemento tešlai gauti.
Cemento tešlos rišimąsi lėtina gipsas, boraksas, cukrus, greitina kalcio chloridas, natrio silikatas, natrio nitratas, kalcio sulfatas ir kita. Geriausiai cementas kietėja drėgnoje aplinkoje. Kuo intensyviau cementas kietėja, tuo daugiau dėl mineralų hidratacijos ir hidrolizės egzoterminių reakcijų išsiskiria šilumos. Sukietėjusio cemento stiprumą nusako jo aktyvumas ir markė. Cemento aktyvumas – tai standartinių prizmės pavidalo bandinių stipris gniuždant. Jo skaitinė vertė, išreikšta jėgos kilogramais į kvadratinį centimetrą ir sumažinta iki artimiausios valstybiniuose standartuose nurodytos reikšmės, vadinama cemento marke (pvz., M300, M500).
Svarbiausios cemento rūšys skiriamos pagal cheminę sudėtį. Labiausiai paplitęs portlandcementis (jame vyrauja baziniai kalcio silikatai). Aliuminatinis cementas greitai stiprėja kietėjimo pradžioje (jame vyrauja kalcio aliuminatai). Pucolaninis cementas, be portlandcemenčio klinkerio arba kalkių, turi ir aktyviųjų mineralinių priedų. Šlakinis cementas yra granuliuoto šlako ir kalkių, portlandcemenčio arba gipso malinys. Iš pagrindinio cemento, papildyto įvairiais priedais, gaminami specialieji cementai: plėtrusis cementas (į portlandcementį ar aliuminatinį cementą pridedama plėtriųjų priedų – statybinio gipso, tetrakalcio aliuminato), hidrofobinis cementas (į portlandcementį, aliuminatinį cementą, šlakinį cementą pridedama hidrofobinių priedų – muilanaftės, asidolio, oleino rūgšties ir kita), polimercementis (į portlandcementį pridedama polimerų – latekso, polivinilacetato). Daugelis specialiųjų cementų gaminami tik iš portlandcemenčio.
Cementas laikomas sausai palaidas silosuose arba fasuotas maišuose, palaidas vežamas geležinkeliais ar automobiliniais cementvežiais. Ilgai laikomo cemento aktyvumas mažėja. Cementas yra svarbiausias betono, skiedinio, asbestcemenčio, fibrolito ir kitų gaminių komponentas.
Seniausias cementas yra romancementis. Jo gamybos technologiją 1796 sukūrė Jamesas Parkeris (Didžioji Britanija). 1824 Josephas Aspdinas (Didžioji Britanija) išrado portlandcementį. Lietuvoje pirmasis cemento fabrikas, P. Jodelės iniciatyva pastatytas 1914 Valkininkuose, gamino cementą iš kreidos mergelio ir molio; per I pasaulinį karą sugriautas. Nuo 1952 veikia Akmenės cemento gamykla (dabar Akmenės cementas); gamina įvairių atmainų cementą.
1232