centrnė nevų sistemà, svarbiausia žmogaus, stuburinių ir kai kurių bestuburių gyvūnų nervų sistemos dalis. Susideda iš didžiausių nervinio audinio sankaupų – smegenų, kurios per periferinę nervų sistemą (nervinių skaidulų pluoštus, arba nervus) reguliuoja organizmo funkcijas.
Žmogaus centrinė nervų sistema
Žmogaus centrinę nervų sistemą sudaro kaukolės ertmėje esančios galvos smegenys ir beveik visą stuburo kanalą pripildančios nugaros smegenys. Skiriama smegenų pilkoji ir baltoji medžiaga: pilkoji – neuronų (nervinių ląstelių) kūnų telkiniai (galvos smegenų ir smegenėlių žievė, požievio ir smegenų kamieno branduoliai bei nugaros smegenų ašinė dalis), baltoji – neuronų ataugų pluoštai. Smegenis gaubia kietasis, voratinklinis ir minkštasis dangalai. Aplink smegenis cirkuliuoja smegenų skystis, kuris mažina išorės fizinį poveikį smegenims, dalyvauja centrinės nervų sistemos medžiagų apykaitoje, trukdo į smegenis iš kraujo patekti nuodingoms medžiagoms bei mikrobams. Centrinės nervų sistemos funkciniai elementai – neuronai. Neurono svarbiausia savybė – gebėjimas susižadinti, t. y. generuoti elektrinius impulsus veikiant dirgikliui ir jais perduoti informaciją kitiems neuronams, raumenims arba liaukoms. Judesius ir kitus gyvybinius procesus centrinė nervų sistema valdo per nervines skaidulas, kuriomis skleidžiami elektriniai impulsai (nervinė reguliacija), ir per organizmo skysčius (kraują, cerebrospinalinį ir tarpaudininį skysčius), į kuriuos neuronai išskiria biologiškai aktyvias medžiagas (neurohumoralinė reguliacija). Sudėtingiausias funkcijas atlieka iš karto keli nerviniai centrai. Centrinės nervų sistemos veikla yra refleksinė (refleksas). Įcentriniais (juntamaisiais) nervais centrinė nervų sistema gauna informaciją apie organizme ir aplinkoje vykstančius procesus, ją analizuoja, perdirba ir kaupia, o išcentriniais (vykdomaisiais) nervais sukelia atsakomąją reakciją. Centrinė nervų sistema reguliuoja ir koordinuoja visų organų veiklą per autonominę nervų sistemą. Centrinę nervų sistemą gali pažeisti traumos, paveldimosios ligos, nuodingos medžiagos, infekcija, medžiagų apykaitos sutrikimas.
Gyvūnų centrinė nervų sistema
Gyvūnų centrinė nervų sistema yra labai įvairi ir priklauso nuo jų išsivystymo. Bestuburių gyvūnų (žieduotųjų kirmėlių, moliuskų, nariuotakojų) centrinė nervų sistema mazgelinio tipo. Ją sudaro nerviniai mazgai (ganglijai), kurie ypač stambūs priekinėje (galvinėje) kūno dalyje. Visų stuburinių gyvūnų centrinė nervų sistema vamzdelinio tipo. Išsivysto iš embriono nervinio vamzdelio, kurio labai išsiplėtęs priekinis galas sudaro galvos smegenis. Žemesniųjų stuburinių gyvūnų (žuvų, varliagyvių, roplių) galvos smegenys susideda iš priekinių, vidurinių ir užpakalinių smegenų. Į priekines smegenis dažnai patenka informacija iš uoslės organų, į vidurines – iš regos organų, informacija iš klausos, pusiausvyros, t. p. žuvų šoninės linijos jutimo organų patenka į užpakalines smegenis. Didėjant neuronų koncentracijai ir diferenciacijai galvos smegenyse (cefalizacija) aukštesniųjų stuburinių gyvūnų (paukščių, žinduolių) priekinės smegenys labai padidėjo. Jos skirstomos į galines, susidedančias iš dviejų simetrinių pusrutulių, ir tarpines smegenis. Žinduolių priekinės smegenys dėl susiformavusių naujų nervinių centrų perima didžiąją dalį ryšių su jutimo organais.
2788