Centrinės Amerikos indėnų mitologija ir religijos

Centrnės Amèrikos indnų mitològija ir relgijos. Indėnų įvairių genčių (olmekų, sapotekų, naùjų, toltekų, majų, actekų), gyvenusių Centrinėje Amerikoje iki ispanų užkariavimų, mitai rekonstruojami iš archeologinių radinių ir ispanų rašytinių šaltinių. Manoma, kad vėlyvajame paleolite Centrinės Amerikos gyventojai galėjo turėti mitų apie ugnies, žmonių ir gyvūnų atsiradimą. Penktame tūkstantmetyje prieš Kristų pagrindinė dievybė buvo deivė su kasomis (sąlyginis pavadinimas), kuri turėjo daug funkcijų (buvo drėgmės valdovė, įkūnijo dangų, žemę, gyvybę ir mirtį). Buvo vaizduojama įvairiai: mergina su keturiomis kasomis, moteris su ryškiais lyties požymiais, senutė.

15–4 a. pr. Kr. olmekų kultūroje įsigalėjęs jaguaro kultas paplito visoje Centrinėje Amerikoje. Deivė su kasomis neteko savo ankstesnės svarbos. Šio laikotarpio mitologijai būdingos pastovios dievybių funkcijos. Olmekų mitų svarbiausi motyvai susiję su kukurūzo įsigijimu. Formavosi kalendoriniai mitai (paplito visoje Centrinėje Amerikoje), samprata apie Visatos raidos ciklus. Paskutiniais amžiais prieš Kristų–9 a. po Kr. pradėta garbinti daugiau dievybių, atskirtos jų funkcijos. Tikėta, kad valdovai yra dievų vietininkai žemėje, sukurti mitai apie miestų įkūrėjus, valdančiąją dinastiją. Sapotekų mituose kosmosas, kurį sukūrė dievų pora Kosaana ir Uičaana, padalytas į dangų, gyvų žmonių pasaulį ir mirusiųjų požemio pasaulį. Protėviai esą kilę iš uolų (tikėta, kad į jas grįžta po mirties), medžių ir jaguarų. Sapotekai garbino lietaus ir žaibo, kukurūzų, žemės drebėjimų, sapnų, pasitenkinimo, skurdo dievus. Egzistavo panašios į paukštį dievybės, tikėta, nusileidusios iš dangaus į Saulę, kultas. Per Saulės užtemimą sapotekai aukodavo žemaūgius žmones, nes laikė juos Saulės vaikais.

Dalį sapotekų mitų perėmė naùjai, toltekai, majai ir kitos gentys. Naùjų ir majų mituose Visata sudaryta iš trylikos dangų ir 9 požemių pasaulių. Naùjai garbino medžioklės dievus. 7 a. į Centrinę Ameriką atsikraustė toltekai; jų svarbiausi dievai buvo Tonakatekutli, Tonakasiuatla ir 4 jų sūnūs (juodasis Teskatlipoka, raudonasis Teskatlipoka, Kecalkoatli ir Huicilopočtli).

majų šventykla Belize

Majai svarbiausiu laikė kukurūzų dievą. Vaizduojamas kaip jaunuolis su galvos apdangalu, primenančiu kukurūzo burbuolę. Svarbiausia deivė Iščelė – Mėnulio, audimo, medicinos žinių, gimdymo globėja. Vaizduojama su žvėries letenomis ir gyvate vietoj galvos apdangalo. Dar garbinti klonių, elnių, mirties, vaisingumo, medžioklės, ugnies, planetų, karų ir kiti dievai. Centrinės Amerikos indėnų mituose ir religijose atsispindi samprata, kad dievų gyvybei palaikyti būtinos nuolatinės žmonių kraujo aukos. Didžiausia reikšmė teikta Saulės dievo maitinimui (tikėta, kad tik taip jis gali kasdien keliauti dangaus skliautu). Actekų mitų ir religijos pagrindiniai motyvai: tikėjimas dviejų pradų (šviesos ir tamsos, Saulės ir drėgmės, gyvybės ir mirties) kova, gamtos jėgų personifikacija, cikliška Visatos raida.

actekų Didžiosios šventyklos Tenočtitlane griuvėsiai

Centrinės Amerikos indėnų mitologija ir religijos. Majų Saulės dievas (dažytas molis, Nacionalinis antropologijos muziejus Meksike)

Centrinės Amerikos indėnų mitologija ir religijos. Besiilsintis jaguaras (andezitas, Nacionalinis antropologijos muziejus Meksike)

2271