Centrinis Masyvas

Puy de Sancy – Centrinio Masyvo aukščiausias kalnas

Auvergne’ės plokščiakalnio kraštovaizdis

Centrnis Masỹvas (Massif Central), kalnų masyvas Prancūzijos viduryje ir pietuose. Plotas apie 80 000 km². Aukštis 400–700 m, didžiausias 1886 m (Puy de Sancy kalnas).

Susidaręs daugiausia iš raukšlėtų proterozojaus ir paleozojaus kristalinių bei metamorfinių uolienų sluoksnių, perkirstų magminių intruzijų. Kai kur ant prekambro uolienų slūgso mezozojaus ir kainozojaus uolienos. Hercininės kalnodaros metu susidariusiose įdubose slūgso anglingoji viršutinio karbono formacija. Paviršius labai suskaidytas gilių grabenų ir upių slėnių. Centrinio Masyvo viduryje yra vulkaninis Auvergne’ės plokščiakalnis, kuriame virš bazaltinės plynaukštės iškilę užgesusių ugnikalnių masyvai (Puy de Sancy, Cantalis, Mont‑Dore’as). Yra kristalinių uolienų plynaukščių (Margeride’os, Forezo). Centrinio Masyvo rytinė ir pietinė dalis – Sevenų plokščiakalnis – stačiu sprūdiniu šlaitu leidžiasi į Ronos slėnį ir Languedoco žemumą. Pietuose paplitęs karstas (ypač Causses’o plynaukštėje).

Daug upių; išteka Charente’a, Luara su intakais (Allier, Cheras, Vienne’as), Garonos intakai (Tarnas, Lo), Dordogne, kai kurie Ronos intakai.

Klimatas vidutinis šiltas, jūrinis, pietuose mediteraninis. Įdubose per metus iškrinta 500–700 mm kritulių, vietomis 1000–1500 mm; aukštuose kalnuose kelis mėnesius išsilaiko sniego danga.

Natūralių miškų išlikę tik kai kur; iki 600 m aukščio auga ąžuolynai, iki 1500–1600 m bukynai, bukų ir eglių miškai, aukščiau – kalnų pievos. Kasama akmens anglys, kaolinas. Mineralinės versmės (kurortai: Vichy, Mont‑Dore’as, Royat). Turizmas.

Nacionaliniai parkai: Auvergne’ės (plotas 3480 km²; įkurtas 1977), Sevenų.

Didžiausi miestai: Clermont‑Ferrand’as, Le Creusot, Saint‑Étienne’as, Limoges’as.