cenzas

ceñzas (lot. census – įkainojimas, surašymas), gyventojų ir jų turto surašymas senovės Romoje. Nuo 5 a. pr. Kr. cenzą atlikdavo cenzoriai kas 5 metai. Cenzu buvo nustatoma piliečių turtas, amžius, kilmė, šeimyninė padėtis – požymiai, pagal kuriuos romėnai buvo priskiriami vienai iš 5 turtinių, mokestinių bei karinių kategorijų. Per II pūnų karą (219–201 pr. Kr.) 5 kategorijos (aukščiausios) cenzo dydis buvo sumažintas nuo 11 000 iki 4800–4000 asų, 129 pr. Kr. – iki 1500 asų – tai leido neturtingiems lengviau gauti piliečio statusą (teises ir pareigas mokėti mokesčius, atlikti karo tarnybą). Karinės reikšmės cenzas neteko 107 pr. Kr. konsului Gajui Marijui nereguliariąją piliečių kariuomenę ėmus keisti samdomąja. Valdant imperatoriui Augustui (27 pr. Kr.–14 po Kr.) nustatytas aukščiausio luomo (senatorių) turto cenzas – 1 mln. sestercijų.