čẽpčius, kepuraitė, dažniausiai dėvėta ištekėjusių moterų. Megztas, nertas arba siūtas. 16 amžiuje čepčiai nešioti ir vyrų. Čepčius buvo įvairių tipų ir brangumo. Siuvinėtas perlais ir apsuktas aukso gija čepčius Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje kainavo 20 kapų lietuviškų grašių (tiek pat kiek tarnaitė), pigiausias – keturis grašius. 19 amžiuje plito dviejų tipų čepčiai: balti drobiniai, dažniausiai nerti (ilgainiui tapo naktiniais), ir šilkiniai, spalvingi, dažnai gėlėti su išaustais arba siuvinėtais raštais, puošti galionais, blizgučiais, aukso siūlais. Valstietės puošė karoliukais, mezginiais. Lietuvoje čepčiai dėvėti iki 19 amžiaus pabaigos, kai kur (Dzūkijoje) ir 20 amžiaus pradžioje. Čepčiais puošiamasi per tautines šventes ar koncertus.
Žygimantas Senasis su čepčiumi (16 amžius)
1511