Čèpcos kultūrà (rusų k. Čepeckaja kultura), geležies amžiaus archeologinė kultūra.
Buvo paplitusi 9–15 a. dabartinės Rusijos Prieuralėje – Čepcos upės (Viatkos kairysis intakas) baseine. Pakeitė Polomės kultūrą. Čepcos kultūrai būdingi piliakalniai su iki 3000 m2 dydžio aikštelėmis ir neįtvirtintos gyvenvietės. Žmonės gyveno rentininės konstrukcijos pastatuose (nuo 5 × 5 iki 8 × 8 m dydžio), naudojo ūkinius statinius. Vertėsi žemdirbyste, gyvulininkyste, medžiokle, lydė geležį, varį, prekiavo su Pavolgio Bulgarija. Lipdė puodus plačia anga, puoštus šukiniu arba tinkliniu ornamentu.
Gyventojai mirusiuosius laidojo karstuose su gausiomis įkapėmis, eilėmis, netoli gyvenviečių esančiuose kapinynuose; kapuose yra laidotuvių apeigose naudotos ugnies žymių (anglių, pelenų). Moterų kapuose rasta įvairių papuošalų, vyrų kapuose – kirvių, peilių, strėlių antgalių, ietigalių, žąslų, balnakilpių, ritualinių varinių ir medinių indų. Čepcos kultūros būdingiausi dirbiniai – trikampio pagrindo barškantys pakabučiai ir lietos elipsinės skardelės su perskyrimu. Šios kultūros gyventojai – udmurtų protėviai.
1329