Čplos, Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvių šeima – 5 broliai partizanai ir jų sesuo ryšininkė.
Kilę iš Elveriškės (Rudaminos vlsč., Seinų apskritis). Tėvai Marija Čėplienė (1885–1984) ir Stasys Čėpla (1880–1947) buvo mažažemiai. Sūnūs Stasys, dvyniai Antanas ir Jonas, Zigmas, Vitas nuo 1944 02 tarnavo Vietinėje rinktinėje, vėliau tapo partizanais.
Stasys (slapyvardis Vilkas; 1917 01 06–2008 10 24 Marijampolėje, palaidotas Marijampolės naujųjų kapinių Partizanų ir tremties memoriale) nuo 1938 tarnavo Lietuvos kariuomenėje; puskarininkis. Per 1941 antisovietinį Birželio sukilimą Rudaminoje suorganizavo savanorių sukilėlių būrį ir jam vadovavo, palaikė ryšį su sukilimo štabu Kaune. Įstojo į K. Veverskio (slapyvardis Senis) 1941 12 įkurtą Lietuvos laisvės armiją. 1944 subūręs Elveriškės kaimo jaunuolius su jais Kalvarijoje įstojo į Vietinės rinktinės 304 batalioną; tapo būrio vado pavaduotoju. Nacių Vokietijos okupantų suimtas ir nuteistas mirti; bausmė neįvykdyta, nes Lietuvą 1944 antroje pusėje užėmė SSRS kariuomenė. Slapstėsi, 1944 08 įstojo į Kalniškės miške veikiantį A. Kisieliausko (slapyvardis Karvelis) partizanų būrį. Netrukus suorganizavo savo – Vilko būrį (veikė Bagateliaus, Trakiškės ir Sūsninkų miškuose), kuriame kovėsi ir 4 jo broliai.
Stasys Čėpla (1917–2008)
Nuo 1945 S. Čėpla buvo Vytauto rinktinės kuopos vadas. Dalyvavo 44 kautynėse ir susirėmimuose, buvo 3 kartus sužeistas. Vadovavo išvaduojant Rudaminą, puolant Merkinę, Miroslavą, Šventežerį, Gudelius. Apdovanotas partizanų juostele Už narsumą (1946). 1947 12 20 Išlandžiuose (Liudvinavo vlsč.) buvo išduotas ir suimtas. Nuteistas mirti, bausmė pakeista 25 m. kalėjimo; kalintas Vorkutos, Kolymos, Taišeto ir Mordovijos lageriuose, dalyvavo Norilsko politinių kalinių sukilime. 1972 paleistas be teisės gyventi Lietuvoje. Gyveno Kaliningrado srityje, į Lietuvą grįžo 1992.
Jonas (slapyvardis Garnys; 1919–1945 10) Vilko būriui priklausė iki 1945 09 05; tada, sunkiai sužeistas, buvo išduotas ir suimtas. Sušaudytas saugumo būstinės Vilniuje rūsyje, palaikai užkasti Tuskulėnuose. Jono brolis dvynys Antanas (slapyvardis Apuokas; 1919–1946 01 22) 1946 žiemą Neravuose (prie Rimiečio ežero) buvo išduotas, suimtas nusišovė. Kūnas užkastas Rudaminoje. Zigmas (slapyvardis Lapinas; 1922–1945 12 24) su Stasiu iš pradžių buvo Karvelio, vėliau Vilko būryje. Žuvo Trakiškės miške, kūnas užkastas ten, kur ir Antano.
Vitas (slapyvardis Uosis; 1926–1947 12 20) buvo ypač drąsus, sumanus; 2 kartus sužeistas, 1947 08 pradžioje 3 kartą – labai sunkiai, bet prasiveržė iš apsupties. Kaip ir Stasys, buvo išduotas Išlandžiuose (čia gydėsi) ir per susirėmimą žuvo. Palaikai palaidoti Krosnos kapinėse. Apdovanotas Laisvės kovos 3 laipsnio kryžiumi (1948, po mirties). Brolių sesuo Ona Čėplaitė‑Burdulienė (1912–2004) buvo partizanų ryšininkė. Tremtyje ištekėjo už politinio kalinio J. Burdulio. Grįžusi ieškojo brolių užkasimo vietų; Rudaminoje rado Antano ir Zigmo palaikus.
2921
1248