Čerenkòvo spinduliuõtė, atsiranda elektringajai dalelei judant terpėje greičiu v, didesniu už šviesos fazinį greitį u = c/n toje terpėje (c – šviesos greitis vakuume, n – terpės lūžio rodiklis). Čerenkovo spinduliuotė kyla dujose, skystyje ir kietajame kūne. Pvz., skysčio švytėjimą sukelia jame judantys greitieji elektronai, susidarantys švitinant medžiagą gama spinduliuote. Čerenkovo spinduliuotė aiškinama remiantis Huygenso ir Fresnelio principu: medžiagos molekulės, pro kurias pralekia elektringoji dalelė, poliarizuojasi ir tampa trumpalaikiais šviesos bangų šaltiniais. Visos bangos sudaro atstojamąją bangą, kurios frontas sklinda kūgio sudaromųjų kryptimi su dalelės judėjimo kryptimi sudarydamas tam tikrą kampą θ.
Švytėjimą, kurį sukelia gama spinduliuotė, 1926–29 pastebėjo Lucienas Charlesis Marie Mallet (Prancūzija). 1934 atrado ir paaiškino prigimtį P. Čerenkovas. Čerenkovo spinduliuotės mechanizmą paaiškino I. Tammas ir I. Frankas, remdamiesi klasikinės elektrodinamikos lygtimis. 1940 kvantiniu požiūriu paaiškino V. Ginzburgas.