CERN

CERN lankytojų centras Ženevoje (Šveicarija)

kompaktiškas miuonų solenoidas

CERN (pranc. Conseil européen pour la recherche nucléaire – Európos branduolnių tyrmų organizãcija), didžiausia pasaulyje didelių energijų fizikos laboratorija (užima 80 ha plotą Šveicarijos ir Prancūzijos teritorijoje). Įsteigta 1954 09 29. CERN valdybos būstinė yra Ženevoje. 2018 CERN sudarė 22 tikrosios narės, 5 asocijuotosios narės (Lietuva nuo 2018), 3 į organizaciją besijungiančios valstybės, 36 mokslinėse programose dalyvaujančios valstybės. Dirba apie 2500 nuolatinių darbuotojų ir apie 17 000 bendradarbiaujančių mokslininkų visame pasaulyje. CERN tikslas – išsiaiškinti gamtos sandaros pagrindus. Atliekami unikalūs branduolinės fizikos eksperimentai pažangiausia pasaulyje moksline įranga.

1989 CERN sukurtas pasaulinis informacijos tinklas (angl. W(orld) W(ide) W(eb), WWW). 1983 Didžiuoju elektronų pozitronų greitintuvu CERN buvo atrasti silpnąją sąveiką pernešantys W⁺, W^– ir Z⁰ bozonai. 1995 sukurti pirmieji vandenilio antimedžiagos atomai. 2008 CERN 100 m gylyje pradėjo veikti 27 km ilgio didžiausias pasaulyje hadronų greitintuvas. Jis gali įgreitinti priešpriešinius protonų srautus iki 14 TeV energijos. Dar įgreitinami sunkiųjų elementų jonai, kuriems susiduriant sukuriamas naujas materijos būvis – kvarkgliuoninė plazma. 2012 naudojant šį greitintuvą atrastas Higgso bozonas, paaiškinantis daugelio elementariųjų dalelių masės kilmę. Labai daug eksperimentuose gautų duomenų (apie 35 GB per sekundę) perduodami ir apdorojami tarptautiniame kompiuterių tinkle GRID, jungiančiame 800 000 kompiuterių, 170 mokslų centrų 42 valstybėse. 2019 Vilniuje ir Kaune įsteigti CERN verslo inkubatoriai.

didysis hadronų greitintuvas

348