Černiachòvo kultūrà (rusų k. Černiachovskaja kultura), romėniškojo laikotarpio (geležies amžius) archeologinė kultūra (archeologinė kultūra).
Buvo paplitusi 3–5 a. dabartinėje Ukrainos, Moldavijos, Lenkijos pietryčių ir Rumunijos teritorijoje. Pavadinta pagal V. Chvoikos 1900–01 tyrinėtą kapinyną prie Černiachovo kaimo (Kijevo sr.). Šiai kultūrai būdingos neįtvirtintos gyvenvietės. Žmonės gyveno antžeminiuose pastatuose ir pusiau žeminėse. Vertėsi ariamąja žemdirbyste, gyvulininkyste ir amatais (geležies lydymu, kalvyste, žalvario liejimu, puodininkyste). Buvo paplitusi įvairių formų žiesta keramika. Gyventojai prekiavo su Juodosios jūros pakrančių graikų miestais ir Romos imperijos provincijomis. Vidaus rinkoje naudojo Romos monetas (rasta daugiau kaip 1000 monetų lobių).
Černiachovo kultūros radiniai
Černiachovo kultūros žmonės mirusiuosius laidojo sudegintus ir nedegintus kapinynuose; įkapės – keramika, stiklinės taurės, segės, kaulinės šukos. Ši kultūra apėmė dakų, sarmatų, germanų, vėlyvųjų skitų bei antų gentis. Kultūra sunyko per hunų antpuolius.
1490