Pakùckas Česlovas 1898 12 20Taurusiškės (Seinų apskritis, dabartinė Lenkija) 1965 04 08Liublinas (Lenkija), lietuvių geologas.
Išsilavinimas ir veikla
1922–23 studijavo Münsterio, 1923–27 Vienos universitete; filosofijos daktaras. Nuo 1930 dirbo Vytauto Didžiojo universitete. 1933 stažavosi Stokholme. 1940−44 Lietuvos geologijos komiteto Vilniuje (iki 1941 Kaune) direktorius, 1942−43 dar ir Vilniaus universiteto Geologijos katedros vedėjas. 1946−54 dėstė Vroclavo universitete, nuo 1954 − Liublino Marijos Curie‑Skłodowskos universiteto Geologijos katedros vedėjas; profesorius (1960). Tyrė Lietuvos kvartero geologiją ir geomorfologiją, Baltijos aukštumas Lietuvos pietinėje dalyje, paskelbė darbų apie Papilės juros sistemos amonitus ir jų stratigrafiją (aprašė 6 naujas amonitų rūšis), Lietuvos reljefo ledyninius elementus (Pietinės Lietuvos reljefo glacigeniniai elementai 1934), galines morenas, jų kilmę (Galinių morenų kryptys rytinės Lietuvos aukštumose ir tų aukštumų kilmė 1936), juros, kreidos, kvartero nuogulų litologinius, stratigrafinius ir kitus tyrimus.
Česlovas Pakuckas
Parašė mokslo populiarinamųjų straipsnių apie Žemės apledėjimą dabar ir praeityje, Lietuvos Žemės praeitį, devono periodą, seniausius fosilinius organizmus.
Veikalai
Svarbiausi: Papilės Oksfordo ir Kelovejo amonitų fauna (1932), Pietinės Lietuvos reljefo glacigeniniai elementai (1934), Galinių morenų kryptys rytinės Lietuvos aukštumose ir tų aukštumų kilmė (1936). Parašė vadovėlį gimnazijoms Geologija ir fizinė geografija (1935, su Vladu Viliamu).