Česlovas Sasnauskas
Sasnáuskas Česlovas 1867 06 19Kapčiamiestis 1916 01 18Sankt Peterburgas (palaidotas Petrašiūnų kapinėse Kaune), lietuvių kompozitorius, vargonininkas, choro dirigentas, dainininkas (tenoras). Vienas lietuvių profesionaliosios muzikos pradininkų. Vargonuoti mokė tėvas Kapčiamiestyje, L. Risauskas Naumiestyje (dabar Kudirkos Naumiestis), manoma, ir J. Kalvaitis Kaune. 1883–92 vargonininkavo Lietuvos įvairiose vietose, Daugpilyje; 1894–1916 Sankt Peterburgo Šv. Kotrynos bažnyčios vargonininkas ir profesionalaus choro vadovas. 1895–1909 dėstė Šv. Kotrynos berniukų ir mergaičių mokyklose, 1905–07 – ir Dvasinėje katalikų akademijoje, iki 1913 – dar Dvasinėje seminarijoje Sankt Peterburge. Nuo 1896 dainavo (solo), nuo 1899 ir dirigavo Sankt Peterburgo lietuvių draugijų vakaruose. 1897–1901 vadovavo lenkų draugijos Lutnia chorui, 1900–02 dainavo vyrų vokaliniame kvartete, 1901 – savo paties įkurtoje operos trupėje.
1898 baigė Sankt Peterburgo konservatoriją (A. Cotogni dainavimo klasę), 1904 – ir Archeologijos institutą Sankt Peterburge; kompozicijos mokėsi privačiai (I. Drozdovo vadovaujamas). 1905 Europoje (Prahoje ir kitur) benediktinų vienuolynuose studijavo grigališkąjį choralą.
Sankt Peterburge dalyvavo Lietuvių mokslo draugijos dainų rinkimo komisijos darbe, Lietuvių dailės draugijos veikloje (užbaigė lietuvių kompozitorių kūrinių konkursą), rūpinosi lietuviška muzikos terminija, koncertiniu lietuvių repertuaru (1909–10 leido Lietuviškos muzikos sąsiuvinius). Nuo 1911 priklausė Rusijos geografijos draugijos Muzikos sekcijai.
Kūriniai
Sukūrė kantatą Broliai (parašyta 1902–09, išspausdinta 1910, M. Gustaičio žodžiai), 2 Requiem (1899, 1915), choro dainų, tarp jų – Kur bėga Šešupė, Užmigo žemė, Jau slavai sukilo (visų Maironio žodžiai), Karvelėli (V. Kudirkos žodžiai), fugų ir pjesių vargonams, romansų, harmonizavo lietuvių liaudies dainų. Kūryboje derino klasicistinės ir romantinės muzikos raiškos priemones, siekė nacionalinio savitumo, emocingumo.
Č. Sasnausko Lietuviška muzika natos (viršelis; išleido akcinė bendrovė Dirva, spausdinta Berlyne)
Atminimo įamžinimas
1925 Kauno valstybinio muzikinio teatro sodelyje (Laisvės alėja 91) pastatytas Č. Sasnausko paminklinis biustas (skulptorius A. Aleksandravičius, 1993 konservuotas, skulptoriai Pranas Bartulis, V. Žuklys). 1929 Č. Sasnausko vardu pavadinta gatvė Kaune.
127
L: J. Žilevičius Česlovas Sasnauskas Kaunas 1936; J. Gaudrimas Iš lietuvių muzikinės kultūros istorijos kn. 1 Vilnius 1958; V. Landsbergis Česlovas Sasnauskas: Bibliografija Vilnius 1978, Česlovo Sasnausko gyvenimas ir darbai Vilnius 1980, Česlovas Sasnauskas. Tekstai: Gyvenimas ir kūryba Vilnius 2002; Česlovas Sasnauskas. Kūriniai vargonams. Organ works. Orgelwerke / sudarė ir redagavo G. Kviklys Vilnius 2016.