Stonỹs Česlovas 1940 05 05Kelmė, lietuvių aktorius. A. Stonio tėvas.
Išsilavinimas ir veikla
1962 baigęs Lietuvos konservatoriją (kurso vadovė I. Vaišytė, specialybės pedagogas Vladimiras Ilinkovskis), 1963–65 joje dėstė. 1962–64 ir 1976–77 Lietuvos radijo ir televizijos komiteto radijo diktorius. 1965–69 Jaunimo teatro Vilniuje, 1969–72 Kauno, 1984–85 Šiaulių dramos teatro aktorius. 1975–84 (su pertraukomis) Lietuvos aklųjų draugijos garso įrašų namų diktorius. 1991 su kitais įkūrė Lietuvos kalinių globos draugiją (1991–92 jos pirmininkas), 1996 – vaikų globos centrą Auka (jo pirmininkas). Lietuvos radijo ir televizijos dokumentinių publicistinių televizijos laidų Legendos (2008–19), Kine kaip kine (2010–12), Legendos. Šiandien ir visados (nuo 2020) redaktorius.
Česlovas Stonys
Kūryba
Svarbesni vaidmenys: Tomas Vingfildas (T. Williamso Stiklinis žvėrynas 1968, režisierius G. Žilys), Cenzorius (J. Glinskio Grasos namai 1970), Juokdarys (J. Grušo Barbora Radvilaitė 1972), Nebylys (B. Kutavičiaus opera Lokys 2000, Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, visų režisierius J. Jurašas), Vasilijus Nikolajičius Žadovas (A. Ostrovskio Pelninga vieta 1971, režisierė Lidija Kutuzova), Tomas (K. Sajos Dilgėlių šilkas 1972, režisierė K. Kymantaitė). Parengė daugiau kaip 10 publicistinių kompozicijų, literatūros vakarų (daugelį – su K. Saja) programų, vaidino kine (Juozas – Laimingas laimės neradęs 1975, režisierius A. Araminas, Vyriausias teatro trupės aktorius – Emilija iš Laisvės alėjos 2017, režisierius Donatas Ulvydas). Parašė prisiminimų knygas Prisiminkit mane, prisiminkit... (2019), Laistant kertamą medį, Taip buvo (abi 2020).
1706