valgomųjų česnakų svogūnai
česnãkai, daugiametės daržovės. Priklauso česnakinių (Alliaceae) šeimos Allium genčiai. Auginami nuo seniausių laikų (Babilonijoje, Egipte, Graikijoje, Romoje). Paplitę visuose žemynuose.
Valgomasis česnakas
Daugiausia auginamas (ir Lietuvoje) valgomasis česnakas (Allium sativum). Manoma, kilęs iš Vidurinės Azijos, Džungarijos ar Indijos. Būna bestiebis ir sudarantis žiedstiebį. Lapai linijiški, plokšti, šiurkščiais kraštais, skiauterėti, smailūs, iki 12 mm pločio. Svogūnas (ropelė) kiaušiniškas, iš 6–10 skiltelių, apsuptų baltu arba žalsvu apvalkalu. Maistui vartojami svogūnai. Jie turi apie 65 % vandens, apie 7 % baltymų, 26 % angliavandenių, 0,06 % riebalų, 0,8 % celiuliozės, 1,4 % mineralinių medžiagų, 10 mg% vitamino C, taip pat eterinių aliejų. Pasižymi baktericidinėmis savybėmis. Gerai auga humusinguose vidutinio sunkumo dirvožemiuose. Dauginami skiltelėmis. Sodinami pavasarį (balandžio antroje pusėje) ir rudenį (spalio pradžioje). Pavasarį skiltelės sodinamos 3–4 cm, rudenį 5–8 cm gylyje juostomis iš 4–5 eilių (atstumai tarp juostų 50–60 cm, tarp eilių – 20 centimetrų). Rudeninės sėjos pasėlis mulčiuojamas durpėmis. Česnakai kasami, pradėjus vysti laiškams. Jei perauga, viršutinis lukštas sutrūksta, svogūnai blogai laikosi žiemą. Derlingumas rudenį sodintų 5–8 t/ha, pavasarį – 3,0–3,5 t/ha.
valgomieji česnakai lysvėje
Lietuvoje dauguma veislių vietinės liaudies selekcijos. Žinomesnės sukurtos selekcininkų – ‘Vasariai’, ‘Žiemiai‘, ‘Dangiai‘. ‘Vasariai’, vadinamųjų vasarinių česnakų, neformuojančių žiedynstiebių, veislė. Sukūrė Nijolė Kviklienė. Vidutinio ankstyvumo, dauginama vegetatyviniu būdu skiltelėmis, kurias geriausia sodinti pavasarį. Pavasarį pasodinus česnakų skilteles, derlius užauga vidutiniškai per 110–120 dienų. Augalų lapiją sudaro 7–9 vidutinio pločio ir aukščio lapai. Ropelę sudaro 10–16 baltos spalvos koncentriškai dviem ratais išdėstytų skiltelių, jos dengiamasis išorinis lukštas baltos spalvos. Ropelės vidutinio stambumo, jų dydis priklauso nuo sodinamųjų sklitelių dydžio. Vidutinė prekinės ropelės masė apie 25–40 gramų. ‘Vasariai’ atsaprūs ligoms ir kenkėjams, labai gerai laikosi sandėliavimo metu, tinka perdirbimui.
valgomieji česnakai ‘Vasariai’
valgomųjų česnakų ‘Vasariai’ ropelės
‘Žiemiai‘, vidutinio ankstyvumo, vadinamųjų žieminių česnakų, formuojančių žiedynstiebius, veislė. Sukūrė N. Kviklienė ir Danguolė Juškevičienė. ‘Žiemiai‘ dauginami vegetatyviniu būdu, skilteles geriausia sodinti rudenį. Ropelių derlius dažniausiai imamas liepos mėnesio antrąjį dešimtadienį. Augalų lapiją sudaro 8–10 vidutinio pločio ir aukščio vidutinio intensyvumo žalios spalvos lapai, padengti vaškiniu sluoksniu. Lapijos aukštis iki 100 cm ir daugiau. Ropelės plokščiai apvalios formos, dengiamieji išoriniai lukštai baltos spalvos. Ropelėje 6–8 skiltelės (gali susiformuoti ir daugiau), išsidėsčiusios ratu aplink žiedynstiebį. Skiltelių dengiamieji lukštai rausvi su gelsvu atspalviu, minkštimas baltas. Ropelės vidutinio stambumo ir stambios, jų dydis priklauso nuo sodinamųjų skiltelių dydžio. Vidutinė prekinės ropelės masė apie 45–80 gramų. Žiedynas sudarytas iš 170 ir daugiau smulkių (kviečio grūdo dydžio) orinių svogūnėlių. Veislė atspari ligoms ir kenkėjams.
valgomieji česnakai ‘Žiemiai’
valgomųjų česnakų ‘Žiemiai’ pasėlis
‘Dangiai‘, vadinamųjų žieminių česnakų, formuojančių žiedynstiebius, veislė. Sukūrė D. Juškevičienė ir Rasa Karklelienė. ‘Dangių‘ veislės skilteles geriausia sodinti rudenį. Ropelių derlius imamas liepos mėnesio trečiąjį dešimtadienį. Augalų lapija išauga iki 1,2 m aukščio ir daugiau, joje susiformuoja 8–10 lapų. Lapai intensyviai žalios spalvos, padengti vaškiniu sluoksniu. Ropelių forma plokščiai apvali, dengiamojo išorinio lukšto spalva pilkšvai balta su išilginiais violetiniais dryželiais ir violetinėmis netaisyklingomis dėmelėmis. Ropelė sudaryta iš 5–7 vienodo dydžio skiltelių, taisyklingai ratu išsidėsčiusių aplink žiedynstiebį. Skiltelių dengiamasis lukštas violetinės spalvos su gelsvu, rausvu atspalviu, minkštimas gelsvas. Viename žiedyne susiformuoja vidutiniškai 70 ir daugiau orinių svogūnėlių, kurių dydis yra kaip kukurūzo grūdo. Veislė atspari ligoms ir kenkėjams, išsiskiria dideliu prekiniu derliumi.
valgomųjų česnakų ‘Dangiai’ ropelės
Laiškinis česnakas
Laiškinis česnakas (Allium schoenoprasum) kilęs iš Vidurinės Azijos. Nereiklūs dirvožemiui, gerai auga drėgnuose, humusinguose dirvožemiuose.
žydintys laiškiniai česnakai ‘Aliai’
Vystosi ir auga kereliais, kuriuos sudaro daug smulkių cilindriškų lapų. Formuoja žiedynstiebius. Žiedynas plokščias, rutuliškas, žiedai dažniausiai rusvai violetiniai, balti. Maistui vartojami lapai (laiškai), kurie atželia labai anksti pavasarį. Jie minkšti, švelnaus skonio, atsparūs šalčiui. Per vegetaciją pjaunami kelis kartus. Laiškiniai česnakai auginami ir kaip dekoratyviniai augalai. Žinomesnė lietuviška laiškinių česnakų veislė ‘Aliai’. Sukurta Nijolės Maročkienės, M. Baranauskienės, P. Viškelio. Auga ir dauginasi kereliais, kurie kasmet plečiasi ir išauga į didelius tankius kupstus. Maistui naudojami anksti pavasarį atželiantys lapai. Pirmas jų derlius gali būti nuimamas praėjus 20 d. po jų atžėlimo. Pavasarį nupjauti lapai gerai atauga ir po 12–15 d. juos galima vėl pjauti. Laiškai smulkūs, malonaus skonio. Maistui lapai naudojami iki žydėjimo. Žydi gausiai, dekoratyviais rausvai violetiniais žiedais.
-česnakas
valgomųjų česnakų ‘Žiemiai’ ropelės
valgomasis česnakas: a – žiedstiebis, b – svogūnas, c – skiltelė
2324
3241