česnãkės (Pelobatidae), beuodegių varliagyvių (Anura) būrio šeima. Dabartinių česnakių skiriama tik 1 gentis, 6 rūšys. Paplitusios Europoje, Vakarų Azijoje, Afrikos šiaurės vakarinėje dalyje. Kūno forma panašios į rupūžes, bet oda lygi arba smulkiai grūdėta. Patelė šiek tiek didesnė už patiną. Viršutinis žandikaulis su dantimis. Akių vyzdžiai vertikalūs. Dieną praleidžia įsiraususios į žemę, aktyvios naktį. Minta bestuburiais gyvūnais. Veisiasi sekliuose tvenkiniuose ir ežeruose, net melioracijos grioviuose. Dauginasi kiaušiniais. Lietuvoje paplitusi česnakė, arba paprastoji česnakė (Pelobates fuscus). Ilgis iki 6–8 (kartais iki 10) centimetrų. Oda lygi, gelsvai ruda ar šviesiai pilka, su rudomis ir juodomis dėmėmis bei raudonais taškais. Užpakalinės kojos trumpos, pėdose yra sukietėjusių išaugų, kurios padeda kasant. Patinas neturi balso maišo. Buožgalvių metamorfozė greita, priklausomai nuo klimato, jie gali žiemoti 1–3 metus. Buožgalviai užauga 10–12 cm, kartais iki 18 cm (ilgiausi Europos varlių buožgalviai). Česnakė kartais skleidžia aštrų česnako kvapą. Aptinkama smėlėtose dirvose.
česnakė
-česnakė