cèstras (Cestrum), bulvinių (Solanaceae) šeimos augalų gentis. 175 rūšys. Cestras paplitęs Šiaurės ir Pietų Amerikoje.
Krūmas, rečiau medis. Jauni ūgliai apaugę paprastais ir šakotais plaukeliais. Lapai kiaušiniški arba lancetiški, lygiakraščiai. Žiedai susitelkę į viršūninius arba pažastinius kekės ar šluotelės pavidalo žiedynus. Taurelė varpiška arba vamzdiška. Vainikėlis ilgas, vamzdiškas, su 5 skiautėmis, baltas, geltonas, oranžinis, raudonas ar violetinis. Vaisius – rutuliška, kiaušiniška arba elipsiška sultinga, balta arba juosva uoga. Kai kurių rūšių cestrai dekoratyvūs, paatogrąžių ir atogrąžų srityse auginami želdynuose, kitur – kambariuose, oranžerijose. Dažniausiai auginami baltažiedis cestras (Cestrum diurnum), čilinis cestras (Cestrum parqui), gelsvasis cestras (Cestrum laevigatum), geltonžiedis cestras (Cestrum aurantiacum), ilgažiedis cestras (Cestrum nocturnum), puošnusis cestras (Cestrum elegans), ruožuotasis cestras (Cestrum fasciculatum) ir kiti. Visų rūšių cestrai nuodingi, juose kaupiasi alkaloidai. Ilgažiedis cestras – vaistinis augalas.
geltonžiedis cestras
849