cezis vazelino aliejuje (argono pripildytoje ampulėje)
cèzis (lot. caesius – pilkai melsvas), Cs, periodinės elementų sistemos I A grupės cheminis elementas. Minkštas, sidabriškai baltas gelsvo atspalvio metalas. Gamtoje randamas retuose mineraluose – polucite, avogadrite ir spodumene. Savybės panašios į kalio ir natrio, bet cezis už juos reaktyvesnis, ore savaime užsiliepsnoja. Didesnėje kaip 300 °C temperatūroje ardo stiklą, su daugeliu metalų sudaro lydinius. Pramonėje paprastai gaunamas iš polucito. Naudojamas daugiausia fotoelementams ir fotoelektroniniams daugintuvams (jautriausias šviesai iš visų metalų), spektrofotometrų virpesių kontūrams, infraraudonosios spinduliuotės detektoriams gaminti (cezis turi mažiausią iš visų metalų jonizacijos potencialą), kaip dujų sugėriklis vakuuminiuose įrenginiuose, dujų lazerių, cezio lempų, magnetohidrodinaminių generatorių darbinė medžiaga. Izotopas 137Cs naudojamas radioterapijoje, cezio plazma – joniniams raketiniams varikliams. 137Cs yra viena kenksmingiausių atliekų, susidaranti gaminant branduolinę energiją.
Cezis laikomas argono pripildytose pirekso ampulėse, užpiltas vazelino aliejumi ar parafinine alyva. Iš cezio junginių praktinę reikšmę turi halogenidai, naudojami prizmėms, scintiliatoriams, liuminoforams gaminti, oksidai – sudėtingiems fotokatodams, specialiam stiklui, katalizatoriams gaminti, deguoniui regeneruoti povandeniniuose ir kosminiuose laivuose.
Cezį 1860 atrado R. W. Bunsenas ir G. R. Kirchhoffas, metalinį 1882 išskyrė Carlas Theodoras Setterbergas (Švedija).
1
2591