cezūrà (lot. caesura – perskėlimas), pastovi pauzė tarp žodžių, nuolat pasikartojanti poezijos kūrinio eilutėse. Dažniausiai būna ilgose eilutėse ir dalija jas pusiau. Cezūra padeda intonuoti eilutę, individualizuoti jos skambesį. Po kirčiuoto (antikinėje eilėdaroje – po ilgo) skiemens einanti cezūra vadinama vyriškąja, po kirčiuoto ir 1 nekirčiuoto (antikinėje eilėdaroje – po trumpo) – moteriškąja, po kirčiuoto ir 2 nekirčiuotų – daktiline. Hegzametre paprastai būna 1 cezūra (vyriškoji ar moteriškoji) trečioje pėdoje arba 2 vyriškosios cezūros antroje ir ketvirtoje pėdoje. Silabinėje eilėdaroje ir silabotoninėje eilėdaroje cezūra eina po 5 skiemens (11 skiemenų eilutėje), po 6 (12 skiemenų eilutėje), po 7 (13 skiemenų eilutėje), po 4 ir 8 (14 skiemenų eilutėje). Pvz.: Ai, siaudžia gražiai miškas, // netil kvepia gardžiai, / Siaudžia, ūžia ir skamba // linksmai, dailiai, skardžiai (A. Baranauskas).
3141