chãdžas (< arab.), viena iš 5 pagrindinių musulmonams privalomų prievolių – piligrimystė. Chadžą reikia atlikti vyrams ir moterims bent kartą gyvenime islamiškojo kalendoriaus 12 mėnesio (zū al chidža) 1–10 dienomis. Vyrai apsijuosia 2 baltas drobules – vieną per liemenį, kitą per kairįjį petį. Moterys dėvi kasdienius drabužius. Per chadžą Mekoje aplankoma Kaabos šventykla (kurioje įmūrytas Juodasis akmuo) ir Arafato slėnis. Aplink Kaabą apibėgama 7 kartus, pasimeldžiama. T. p. privaloma 7 kartus nubėgti nuo Safos kalvos iki Marvos kalvos prie Mekos. Po to piligrimai eina per Minos dykumą (joje aukojami gyvuliai, po aukojimo dauguma vyrų nusiskuta plaukus ir pasikerpa barzdas) į Arafato slėnį. Čia jie dalyvauja vidurdienį prasidedančioje ir po saulės laidos pasibaigiančioje bendroje maldoje. Grįžtant sustojama maldai Muzdalifoje. Grįžus į Meką Kaaboje kiekvienas piligrimas 7 akmenimis užmėto, kaip tikima, šulinyje tūnantį šėtoną, vėl apibėga šventyklą.
Arafatas per chadžą
844