Perelman Chaïm (Chaimas Perelmãnas) 1912 05 20Varšuva 1984 01 22Briuselis, belgų filosofas, teisininkas. Teisės dr. (1938).
Išsilavinimas ir veikla
Nuo 1925 gyveno Belgijoje. Studijavo teisę ir filosofiją Briuselio universitete, nuo 1938 (su pertraukomis) jame dėstė; profesorius (1945).
Idėjos
Remdamasis Aristotelio, F. L. G. Frege’s, empirizmo idėjomis plėtojo retorikos, argumentacijos teoriją, nagrinėjo teisės pagrindimo problemą, vertinimų logikos taikymą teisėje. Kūrė argumentacija pagrįstą vadinamąją naująją retoriką. Argumentacijos teoriją grindė humanitarinio žinojimo logikos poreikiu. Argumentacijoje skyrė įrodymą (griežtai formalizuotą loginį veiksmą) ir pagrindimą (retorinį įtikinėjimo veiksmą). Argumentus skirstė į kvaziloginius (susiję su išvados gavimo formaliomis procedūromis), realius (pagrįstus realybės struktūra) ir technologinius. Ch. Perelmanas atmetė logikos ir retorikos, tiesos ir vertės supriešinimą: teiginys ir vertinimas yra mąstymo apie tikrovę skirtingi (bet ne priešingi) būdai. Nagrinėjo informacijos gavėjų (recipientų) auditorijos sąvoką, kūrė auditorijos teorinius modelius. Oratorių traktavo kaip kalbą vartojantį asmenį, rašytinio arba sakytinio teksto autorių, siekiantį įtikinti auditoriją pritarti jo teiginiams.
Chaim Perelman
Veikalai
Svarbiausi veikalai: Apie teisingumą (De la justice 1944), Retorika ir filosofija (Rhétorique et Philosophie 1952), Traktatas apie argumentaciją: Naujoji retorika (Traité de l’argumentation: La nouvelle rhétorique, su L. Olbrechts-Tyteca, 1958), Teisingumas ir protas (Justice et raison 1963), Teisinė logika (Logique juridique 1976).