Chalãfo kultūrà, Tell al Chalãfo kultūrà, eneolito archeologinė kultūra.
Buvo paplitusi šešto tūkstantmečio antroje pusėje–penkto tūkstantmečio prieš Kristų viduryje dabartinėje Šiaurės Irako ir Šiaurės rytų Sirijos teritorijoje. Pavadinta 1899 ir 1912–13 vokiečių archeologų tyrinėtos Tell Chalafo vietovės Šiaurės rytų Sirijoje vardu.
Žmonės gyveno didelėse gyvenvietėse, vienas šalia kito pastatytuose apskrito plano moliniuose pastatuose. Vertėsi žemdirbyste ir gyvulininkyste. Kultūrai būdinga įvairiomis spalvomis dažyta keramika, puošta geometriniais ornamentais, augaliniais ir gyvuliniais motyvais. Gyvenvietėse rasta molinių (terakotinių) moterų ir žvėrių figūrėlių, akmeninių spaudų su geometriniais piešiniais bei gyvūnų atvaizdais, varinių žiedų ir įvairių buities reikmenų.
1329