Chalkdė (Chalkis, kilm. Chalkidos), senovės graikų polis Eubojos saloje. Centras – Chalkidės miestas. Pirmą kartą paminėta „Iliadoje“ (8 a. pr. Kr.). Dėl prekybai patogios geografinės padėties, derlingų žemių, vario rūdos kasyklų (manoma, kad Chalkidės pavadinimas kilo nuo žodžio chalkos – varis) tapo svarbiausiu Eubojos ir vienu svarbiausių regiono ūkio ir prekybos centru.
Chalkidės gyventojai kartu su korintiečiais įkūrė kolonijų pietų Italijos pakrantėse, Sicilijoje, vietos gyventojai perėmė chalkidiečių abėcėlę. 8–7 a. pr. Kr. Chalkidė kovojo su gretima Eretrija dėl derlingos Lelanto lygumos (Lelanto karas). 6 a. Chalkidei su Sparta įsiveržus į Atiką, Atėnai atrėmė puolimą, o Chalkidės Lelanto lygumoje įkurdino 4000 kleruchų. 490 pr. Kr. Eubojoje pasirodžius persams, kleruchai grįžo į Atiką, Chalkidės ir Atėnų santykiai pasitaisė, ypač kartu kovojant graikų-persų karuose (Platajų mūšis). 478 ar 477 pr. Kr. Chalkidė tapo Delo sąjungos, 377 pr. Kr. – Atėnų antrosios jūrų sąjungos nare. Nuo 338 pr. Kr. priklausė Makedonijai, tapo jos svarbia tvirtove ir uostu. 3 a. pr. Kr. Chalkidė per Pūnų karus kelis kartus puolė romėnai, 197 pr. Kr. Makedonijai pralaimėjus Kinoskefalų mūšį (Makedonijos karai) teko atsisakyti Chalkidės.
sidabrinė drachma (Chalkidė, 620–294 pr. Kr., Prancūzijos nacionalinė biblioteka)