chanas

chãnas (< tiurk.), daugelio Rytų šalių valdovo arba vienas aukščiausių diduomenės titulų. Labiausiai vartotas viduriniais amžiais. Iš pradžių reiškė genties vadą (pvz., Afganistane, Persijoje). Seldžiukų laikais kunigaikščių titulas, 13–14 a. Mongolijos imperijoje – uluso valdytojas. Mongolijai suirus – valdovo titulas. Taip titulavosi Aukso ordos, Krymo totorių valdovai. Osmanų imperijos sultonai taip pat turėjo ir chano titulą. Chanais titulavosi ir Mogolų imperijos valdovai. Persijoje, Sefevidų laikais, chanai buvo srities valdytojas, t. p. vienas iš karinės diduomenės titulų. Be to, chano titulas kartais tapdavo valdovo vardo sudėtine dalimi, pvz., Čingischanas.