Chánka (rus. Ханка, Chanka, kin. Xingkai Hu), ežeras Tolimuosiuose Rytuose, Rusijoje ir Kinijoje (šiaurinė dalis). Tolimųjų Rytų didžiausias gėlo vandens telkinys. Ilgis apie 90 km, didžiausias plotis — 67 kilometrai.
Būdingi cikliški vandens lygio svyravimai; plotas (priklauso nuo klimatinių sąlygų) kinta nuo 3940 iki 5010 km2. Vidutinis gylis 4,5 m, didžiausias – 10,6 metro. Vakariniai krantai aukšti, kiti lėkšti, pelkėti. Vanduo drumzlinas. Į Chanką įteka 24 upės, išteka Sungačia (Usūrio intakas). Šiaurėje nuo Mažojo Chankos ežero (Kinija) atskirtas siaura smėlio nerija. Ežeras užšalęs nuo lapkričio iki balandžio pabaigos. Laivuojamas. Medžiojamos ondatros. Auga 680 rūšių augalų, 322 rūšys dumblių. 337 rūšys paukščių; krantuose peri daug vandens paukščių. 74 rūšys žuvų. Yra endeminių gyvūnų. Jiems globoti Chankos pakrantė ir pelkėta Pachankio žemuma paskelbta Ramsaro konvencijos saugoma vietove (1976, plotas 3100 km2). 1990 įkurtas valstybinis Chankos rezevatas (plotas 380 km2). Nuo 2005 dalis ežero ir jo apylinkių paskelbta UNESCO pripažintu biosferos rezervatu (plotas 2998,96 km2).
Chanka
1869–70 Chanką tyrė N. Prževalskis (aprašė ežero apylinkių augaliją ir gyvūniją), 1902 – V. Arsenjevo ekspedicija.
Chanka iš kosmoso
Chankos vakarinė pakrantė