chántų kalbà, ostiãkų kalbà, priklauso uraliečių kalbų šeimos ugrų grupei. Kartu su mansių kalba sudaro Obės ugrų pogrupį, kuriam artima vengrų kalba.
Paplitimas
Vartojama Sibiro šiaurės vakarų dalyje (Chantų-Mansių, Jamalo Nencų autonominė apygarda, Tomsko sritis). Kalbančiųjų apie 9 580 (2010).
Tarmės
Skiriamos 3 tarmių grupės: šiaurės, pietų ir rytų. Pietų ir šiaurės tarmės nuo rytų (archajiškiausios) skiriasi fonetika (rytų tarmėms būdinga balsių harmonija) ir gramatika (šiaurės turi 3, rytų ir pietų – 10–11 linksnių).
Bendrinės chantų kalbos gramatinės ypatybės
Du bendrinės kalbos variantai (Kazymo ir Šuryškaro) susiformavo šiaurės tarmių pagrindu; daugiausia skiriasi fonetika (Kazymo amp, Šuryškaro ap ‘šuo’), morfologijos ir sintaksės skirtumai maži. Chantų kalba yra išlaikiusi archajišką uraliečių kalbų ypatybę – įvardžių ir daiktavardžių dviskaitą (ma ‘aš’, min ‘mudu’, mung ‘mes’; hot ‘namas’, hotngən ‘du namai’, hotət ‘namai’, hotən ‘name’, hotngənən ‘dviejuose namuose’).
Raštas
Raštas lotynų abėcėlės pagrindu sukurtas 1931, nuo 1937 vartojama rusų abėcėlė.
330