chaòsas, chaòtinis judjimas, netvarkūs neprognozuojami reiškiniai. Molekulinį chaosą lemia makroskopinės sistemos dalelių nepriklausomumas ir jų šiluminio judėjimo tikimybinis pobūdis. Deterministinis chaosas reiškiasi netiesinėje dinaminėje sistemoje. Jei tokios sistemos būsena gali plėtotis tik apibrėžtoje baigtinėje fazinės erdvės dalyje, tai chaoso atsiradimui reikia, kad jos trajektorijos kai kuriomis kryptimis viena nuo kitos eksponentiškai toltų, o kitomis kryptimis viena prie kitos artėtų. Susidaro sudėtingas judėjimas, galintis apimti aibę, kurios matumas nėra sveikasis skaičius (fraktalinė aibė, fraktalas). Deterministinių chaotinių sistemų elgsena atrodo atsitiktinė, nors taip nėra. Tiksliai galima prognozuoti tik trumpalaikę tokių sistemų elgseną. Šios sistemos dažniausiai tiriamos skaitiniais metodais naudojant kompiuterius (jiems atsiradus pradėjo sparčiai plėtotis tiek chaotinių sistemų moksliniai tyrimai, tiek praktinis jų taikymas). Deterministinis chaotinis judėjimas būdingas reiškiniams, vykstantiems netiesinėse mechaninėse, elektroninėse, optinėse sistemose, populiacijų dinamikai ir kitiems gamtos ir technologijos procesams, pvz., oro, skysčio judėjimas dažnai būna chaotiškas, dangaus kūnų trajektorijos tam tikrose srityse t. p. chaotiškos, nemaža biologinių procesų (nuo ląstelės ciklų iki ekologinių ir evoliucinių procesų) ir net paprasto metalinio strypelio netiesiniai virpesiai arba besitrinančių kūnų judesys gali būti chaotiškas. Ieškoma būdų chaoso reiškiniams suprasti, valdyti ir tiesiogiai panaudoti technologijos tikslams.
Matematikoje chaoso sąvoką pirmasis pradėjo vartoti J. H. Poincaré 20 a. pradžioje. H. A. Lorenzas chaoso reiškinius atskleidė tyrinėdamas netiesines diferencialines lygtis, nusakančias dujų (oro) judėjimą, ir atkreipė dėmesį į tai, kad jos labai priklauso nuo pradinių sąlygų. Lietuvoje deterministinis chaosas tiriamas Fizikinių ir technologijos mokslų centre (A. Čenys, Kęstutis Pyragas, A. V. Tamaševičius).
1156