chapei dang veng muzikos tradicija, Kambodžos muzikos tradicija, siejama su kasdieniu gyvenimu, buitimi, papročiais ir tikėjimu. UNESCO nematerialaus kultūros paveldo vertybė, kuriai reikalinga neatidėliotina apsauga (2016).
Muzika atliekama liutnia (dažnas instrumentas tradicinėse šventėse) pritariant dainininkams. Dainų žodžiai socialinės ar edukacinės tematikos, satyrinio pobūdžio, dainose įpinama tradicinių poemų, liaudies pasakų ar budistinių pasakojimų; dainos dažnai šmaikščios (jomis siekiama linksminti publiką).
Skiriama kelios muzikos tradicijos formos. Chhlong chgloey – dviejų menininkų dialogo forma atliekamos dainos. Chapei dainos atliekamos per tradicines šventes, iš jų – bunn kathina – aukų rinkimas budistų vienuoliams, pithi bombous neak – budistų vienuolių įšventinimo ritualas. Chapei dainų atlikėjas turi pasižymėti muzikiniu talentu, sąmoju, improvizacija, būti geras pasakotojas, išmanyti poeziją ir literatūrą. Atlikėjai dažniausiai vyrai.
Kambodžos bendruomenėms chapei dang veng muzikos tradicija svarbi kaip tradicijų išlaikymo garantas, socialinių, kultūrinių ir religinių žinių bei vertybių perdavimo būdas, senosios khmerų kalbos vartojimo užtikrinimas, erdvė, kurioje susitinka skirtingos kartos, šmaikštaujama, keičiamasi socialiniais ir politiniais komentarais, pramogaujama. Tradicija perduodama žodžiu šeimose ar iš lūpų į lūpas mokytojo mokiniui.
21 a. pradžioje chapei dang veng jau yra nykstanti tradicija, kuriai neigiamą poveikį padarė Raudonųjų khmerų režimas. Ji puoselėjama tik dvasinės muzikos ansambliuose (pleng araek), t. p. tradicinėje vestuvių muzikoje (pleng kar boran).
3209