Chapelle’io urvas (Šapèlio ùrvas), vidurinio paleolito urvinė stovykla Prancūzijoje, prie La Chapelle-aux-Saints’o kaimo, Limousine.
1908 prancūzai abatai broliai Amédée ir Jeanas Bouyssonie su Louisu Bardonu urve atrado neandertaliečio kapą, jį ištyrė prancūzų paleontologas Marellinas Boule’is. Aptikti išlikę pagyvenusio vyro griaučiai (mirusysis gulėjo ant nugaros sulenkta dešine ranka ir prie kūno pritrauktomis kojomis, kaukolė ištįsusi, 1620 cm3 tūrio), raganosio, bizono, šiaurinio elnio kaulų, daug titnaginių gremžtukų, smailių; radiniai būdingi Moustier kultūrai. 1911 ir 1913 ištyręs griaučius M. Boule’is nustatė, kad jie yra apie 50 metų vyro neandertaliečio, gyvenusio prieš 60–50 tūkstančių metų. Pagal jo griaučius (iki tol buvo rasta tik kaukolės ir griaučių fragmentų) aprašė neandertaliečio išvaizdą. Anot M. Boule’io, jis vaikščiojo susikūprinęs (kaip beždžionė), vilkdamas kojas. 1950 buvo atlikti pakartotiniai griaučių tyrimai, nustatyta, kad Chapelle’io žmogus buvo apie 40 metų amžiaus.
neandertaliečio kapo rekonstrukcija urve
2013 archeologai urve surado dar trijų neandertaliečių griaučius.
Chapelle’io urvas yra istorijos paminklas nuo 1981.
La Chapelle-aux-Saints’e veikia Neandertaliečio muziejus (įkurtas 1996).
manoma, taip atrodė Chapelleʼio urvo neandertalietis
-urvas