Chara Choto (Chãra Chòtas, kin. Yi Zin), I Dznas, kinų 10–14 a. miestas tvirtovė, pastatytas prie Edzin Golo upės žemupio (Šiaurės Kinija). 11 a. valdė tangutai, 1225–26 užėmė mongolai. 1372 kinai išvijo mongolus; miestas buvo sugriautas, vėliau užpustytas smėlio.
Chara Choto griuvėsius rado ir 1908–09, 1926 tyrinėjo rusų keliautojas P. Kozlovas, 1914 – anglų archeologas A. Steinas.
Chara Choto buvo stačiakampio plano (440×360 m), aptvertas 6–8 m aukščio ir 3–6 m storio mūrine siena. Rasta amatų dirbtuvių, gyvenamųjų namų, šventyklų, miesto įgulos pastatų griuvėsių, gausiai žemės ūkio ir žvejybos įrankių, odos ir vilnos gaminių, monetų ir 14 a. popierinių pinigų, keramikos bei porceliano, siuvinėtų šilkinių ir medvilninių audinių liekanų. Užmūrytoje kapo kameroje buvo daugiau kaip 2000 iliustruotų knygų (12 a.–13 a. pradžia) bei rankraščių (kinų, tibetiečių ir tangutų kalba), rašymo lentelių, skulptūrų, paveikslų ir graviūrų.