Charnos kultūrà (rusų k. Charinskaja kultura), geležies amžiaus archeologinė kultūra.
Buvo paplitusi 4–9 a. aplink Kamos aukštupį. Pavadinta nuo 1900–01 tyrinėto Charinos pilkapyno (Permės Komių autonominė apygarda). Žmonės gyveno piliakalniuose ir gyvenvietėse; pastatai su priestatais ir atvirais židiniais. Vertėsi daugiausia gyvulininkyste (užliejamuose upių slėniuose) ir medžiokle; medžiojo kailinius žvėrelius. Buvo išplėtota metalų gavyba ir apdirbimas, ypač bronzinių dirbinių liejimas.
Charinos kultūros žmonės mirusiuosius laidojo pilkapiuose (po sampilu rasta 1–12 mirusiųjų), vėliau kapinynuose su gausiomis įkapėmis. Vyrų kapuose daugiausia rasta ginklų (geležinių kalavijų ir durklų, strėlių antgalių), moterų – papuošalų, dažniausiai iš bronzos, kartais sidabro (apyrankių, auskarų, karolių); būdingi antsmilkiniai ir barškantys pakabučiai. Ši kultūra skiriama Prieuralės finougrams. Charinos kultūrą pakeitė Rodanovo kultūra.
1329