Chárkovo universitètas (ukr. Харківський університет, Charkivskyj universytet), Chárkovo V. N. Karãzino nacionãlinis universitètas (ukr. Харківський національний університет імені В. Н. Каразіна, Charkivskyj nacionalnyj universytet imeni V. N. Karazina), 1936–1999 Chárkovo valstýbinis M. Gòrkio universitètas (ukr. Харківський державний університет імені О. М. Горького, Charkivskij deržavnyj universitet imeni O. M. Gorkogo), vienas seniausių Ukrainos universitetų.
Struktūra ir veikla
Veikia 20 fakultetų: Biologijos, Chemijos, Ekologijos, Ekonomikos, Filologijos, Filosofijos, Fizikos, Fizikos ir energetikos, Fizikos ir technikos, Geologijos, geografijos, rekreacijos ir turizmo, Istorijos, Kompiuterių mokslų, Matematikos ir informatikos, Medicinos, Psichologijos, Radiofizikos, biomedicinos elektronikos ir kompiuterių sistemų, Sociologijos, Tarptautinių ekonominių santykių ir turizmo verslo, Teisės, Užsienio kalbų. Turi 11 vieną seniausių ir didžiausių Ukrainoje centrinę mokslinę biblioteką (įkurta 1804), Botanikos sodą (įkurtas 1804), Gamtos muziejų (įkurtas 1807), Charkovo universiteto istorijos muziejų (įkurtas 1972), Slabadų Ukrainos archeologijos ir etnografijos muziejų (įkurtas 1807), Astronomijos (įkurta 1808), Radiofizikos observatorijas, Astronomijos, Biologijos ir Chemijos mokslinio tyrimo institutus, Tarptautinio švietimo mokslinį institutą, Karazino verslo mokyklą, Biologijos stotį. Apie 15 000 studentų (2021).
Charkovo universiteto pastatas
Istorija
Universitetas įkurtas 1804, buvo penktasis, įsteigtas Rusijos imperijoje (po Vilniaus universiteto, Dorpato universiteto, Maskvos universiteto ir Kazanės universiteto), oficialiai atidarytas 1805 01 29. Pagrindinis steigėjas – ukrainietis švietėjas V. Karazinas.
Iš pradžių universitetas turėjo 4 skyrius (fizikos ir matematikos mokslų, kalbos mokslų, moralės ir politikos mokslų, gydymo ir medicinos mokslų) ir 25 katedras. 1805 mokėsi 57 studentai. 1807 įsteigtas zoologijos kabinetas (dabar universiteto Gamtos muziejus). 1835 jau buvo 263 studentai (daugiausia būsimieji teisininkai ir gydytojai). 1920–1921 universitetas vadintas Teorinių žinių akademija. 1921 iš Charkovo universiteto Medicinos fakulteto suformuotas Charkovo medicinos institutas, iš mokslinių tiriamųjų matematikos katedrų – Ukrainos matematikos mokslų institutas (vėliau pavadintas Ukrainos matematikos ir mechanikos mokslinio tyrimo institutu), pats universitetas pertvarkytas į Charkovo liaudies ūkio institutą (jo svarbiausia užduotis buvo rengti vidurinių mokyklų mokytojus). 1930–1933 Charkovo liaudies ūkio institutas buvo reorganizuojamas, du iš jo bazėje įkurtų institutų 1933 buvo sujungti į Charkovo valstybinį universitetą. 1936 universitetas pavadintas M. Gorkio, 1999 – V. Karazino vardu.
Rusijos kariuomenei bombarduojant Charkovą nukentėjęs Charkovo universiteto Eonomikos fakulteto pastatas (2022 03)
1965–1992 universitetas leido Ukrainos geometrijos rinkinį.
2000 veikė 14 fakultetų: Biologijos, Chemijos, Ekonomikos, Filologijos, Fizikos, Fizikos ir technikos, Bendrosios medicinos, Geologijos ir geografijos, Istorijos, Mechanikos ir matematikos, Psichologijos, Radiofizikos, Sociologijos, Dėstytojų kvalifikacijos kėlimo.
2000 buvo apie 12 000 studentų, 2000 dėstytojų (iš jų – 200 profesorių, 1000 docentų).
Žymūs studentai ir dėstytojai
Nobelio premija įteikta Charkovo universitete studijavusiems I. Mečnikovui (1908), S. S. Kuznetsui (1971) ir universiteto profesoriui L. Landau (1962).
Lietuviai universitete
Universitete nuo 1834 dėstė lietuvių astronomas ir geodezininkas Antanas Šaginis (nuo 1835 profesorius), 1840–1844 studijavo lietuvių kalbininkas J. Juška. 1894 įkurta Lietuvių studentų draugija.