Ch. Gounod biustas (terakota, 1873, skulptorius J.‑B. Carpeaux, Valenciennes’o dailės muziejus)
Gounod Charles (Šarlis Gunò) 1818 06 17Paryžius 1893 10 18Saint-Cloud (prie Paryžiaus; palaidotas Paryžiuje), prancūzų kompozitorius. Vienas žymiausių prancūzų lyrinės operos kūrėjų. Prancūzijos instituto narys (1866). Nuo 1829 mokėsi pas A. Reichą. 1836–38 studijavo Paryžiaus konservatorijoje (J.‑F. Lesueuro mokinys). 1839 gavęs Romos premiją 1840–43 studijavo Italijoje ir Austrijoje. Grįžęs į Paryžių 1843–48 vargonininkavo, 1852–60 vadovavo choro mėgėjų draugijai Orphéon. 1870–74 gyveno Londone, vėliau vėl Paryžiuje. Parašė knygą Mozarto „Don Žuanas“ (Le Don Juan de Mozart 1890), atsiminimų (Artisto atsiminimai / Mémoires d’un artiste, išleista 1896).
Kūriniai
Reikšmingiausias kūrinys – opera Faustas (pagal J. W. Goethe’s to paties pavadinimo tragedijos I dalį; pastatyta 1859 Paryžiaus teatre Théâtre Lyrique, Lietuvoje pastatyta 1922). Joje Ch. Gounod, neperteikdamas literatūros veikalo monumentalumo, filosofinio turinio, lyriškai pavaizdavo Margaritos meilės dramą.
Kitos operos (jų sukūrė 12): Gydytojas per prievartą (Le Médecin malgré lui 1857, pagal Molière’o komediją), Mirej (Mireille 1863), Romeo ir Džuljeta (Roméo et Juliette 1865, pagal W. Shakespeare’o tragediją, Lietuvoje pastatyta 1925).
Sukūrė 2 simfonijas, chorų vyrų balsams, apie 150 dainų ir romansų, pjesių fortepijonui, dramos spektaklių muzikos, daug įvairių žanrų bažnytinės muzikos kūrinių (apie 20 mišių, tarp jų – Iškilmingosios Šv. Cecilijos mišios / Messe solennelle de Sainte Cécile 1855, Stabat Mater, Te Deum, Pater noster), oratorijų, kantatų.
Geriausi Ch. Gounod kūriniai melodingi, dažnai grindžiami miesto muzikiniu folkloru; romantinio pobūdžio operose tikroviškai vaizduojami herojų išgyvenimai, gausu realistinių scenų, psichologizmo.
L: M. A. de Bovet Charles Gounod Paris 1890; I. Pagnerre Charles Gounod: Sa vie et ses œuvres Paris 1890; P. Landormy Gounod Paris 1942; N. Demuth Introduction to the Music of Gounod London 1950; E. Fedosova „Faust“ Š. Guno Moskva 1966; J. Harding Gounod London 1973.
660