Chartijos 77 aktas
Chártija 77 (Charta 77), Čekoslovakijos disidentų aktas, kurį 1977 01 01 pasirašė 243 jos intelektualai, ir organizacija (1977–90). Aktu Čekoslovakijos vyriausybės buvo prašoma laikytis trijų tarptautinių susitarimų dėl žmogaus teisių, kuriuos ji buvo pasirašiusi: 1975 Helsinkio pasitarimo Baigiamojo akto ir dviejų Jungtinių Tautų konvencijų. Siekta atkreipti vyriausybės dėmesį į žmogaus teisių (žodžio, tikėjimo laisvės, teisės į informaciją, išsilavinimą ir kita) pažeidimus Čekoslovakijoje. Remdami šį aktą, 1977 keli šimtai disidentų įkūrė Chartijos 77 organizaciją. Jai vadovavo filosofas J. Patočka, dramaturgas V. Havelas, buvęs užsienio reikalų ministras J. Hájekas. Organizacija labiau siekė ne politinių, bet moralinių tikslų, tuo skyrėsi nuo panašių kitų valstybių disidentų organizacijų. Chartija 77 rėmė A. Dubčeko reformas, siekė parodyti komunistinio režimo veidmainiškumą. Veikė slaptai. Palaikė ryšius su Vakarais. 1989 suvaidino svarbų vaidmenį (ypač V. Havelas, J. Dienstbieras, P. Pithartas) per vadinamąją Aksominę revoliuciją. 1990 žlugus komunistiniam režimui organizacija veiklą nutraukė.
Chartijos 77 narių (iš kairės: Petras Uhlis, Jánas Čarnogurský, Václavas Malý ir Václavas Havelas) susitikimas Jungtinių Amerikos Valstijos ambasadoje Prahoje (1986)
1644