Chartres (Šártras), miestas Prancūzijoje, Centro‑Luaros Slėnio administraciniame regione, į pietvakarius nuo Paryžiaus, Eure’o (Senos intakas) kairiajame krante; Eure’o ir Loiro departamento centras.
38 400 gyventojų (2021; aglomeracijoje 88 900 gyventojų). Pro Chartresʼą eina Paryžiaus–Angers geležinkelis, Paryžiaus–Bordeaux automobilių greitkelis. Oro uostas. Elektrotechnikos, elektronikos, kosmetikos, parfumerijos, maisto (alaus) pramonė, automobilių dalių gamyba. Žemės ūkio produktų prekyba. Turizmas; kasmet pavasarį Chartresʼas lankomas maldininkų (daugiausia iš Paryžiaus). Dailės ir vidurinių amžių archeologijos (buvusiuose Vyskupų rūmuose), gamtos, priešistorės muziejai; tarptautinis vitražo centras.
2271
Architektūra
Chartres’o Dievo Motinos katedra (1194–1225, 1260 perstatyta, 14–16 a. išplėsta)
Išlikusį vidurinių amžių senamiestį juosia bulvarų žiedas, įrengtas buvusių įtvirtinimų vietoje. Ant kalvos gotikinė Dievo Motinos katedra (1194–1225, 1260 perstatyta, 14–16 a. išplėsta; pasaulio paveldo vertybė, nuo 1979) su 9 ir 11 a. kriptomis, romaninių freskų liekanomis, Karališkuoju skulptūriniu portalu pagrindiniame fasade. Romaninės gotikinės bažnyčios: Šv. Petro (12–14 a.), Šv. Andriejaus (12–13 a.); 13–18 a. gyvenamieji namai, Vyskupų rūmai (17–18 amžius).
2271
Istorija
Ikiistoriniais laikais keltiškos karmetų genties, manoma, ir druidų apeigų, nuo 4 a. vyskupystės centras. 858 jį sudegino normanai. Viduriniais amžiais grafystės, kurią valdė Blois, vėliau Champagne’o giminės, centras. 1286 prijungtas prie Prancūzijos karaliaus domeno. Nuo 1528 Chartres’o kunigaikštystės centras. Henriko IV karūnavimo (1594) vieta. Per II pasaulinį karą smarkiai sugriautas.