Chartres’o mokykla

Chartres’o mokyklà (Šártro mokyklà), 11–13 amžiaus scholastinės filosofijos mokykla ir kryptis. Vidurinių amžių ankstyvojo humanizmo centras. Chartres’o katedros mokykla žinoma iš istorijos šaltinių nuo 6 amžiaus. Tapo įžymi ir įtakinga, kai 990 Fulbertas Šartrietis, arabų mokslo žinovas, buvo paskirtas jos vadovu. Jo ir jo mokinių veikla turėjo įtakos Aristotelio, kitų antikos filosofų, arabų ir graikų mokslo (matematikos, medicinos, teisės) idėjų sklaidai Vakarų Europoje. Šios mokyklos atstovai vertino Eriugeną, Boecijų, antikinę poeziją, retoriką. Bernardas Šartrietis, vadovavęs mokyklai 1114–24, pabrėžė romėnų rašytojų, poetų ir filosofų kūrybos didingumą ir svarbą. Chartresʼo mokyklai buvo būdinga derinti Platono mokymą (dažniausiai remtasi dialogu Timajas ir filosofo Chalkidijaus (4 amžius) komentarais) su Aristotelio filosofijos teiginiais ir krikščionybės tiesomis. Teodorikas Šartrietis (mirė apie 1150) ir Vilhelmas Konšietis (apie 1090–apie 1154) tapatino Švč. Dvasią su Platono aprašyta pasauline dvasia. Teodorikas Šartrietis tapatino Dievą su Aristotelio keturiomis priežastimis, teigė, kad Dievo pažinimas neįmanomas be matematikos žinių. Matematiką suprato pitagorietiška prasme, kaip mokslą apie skaičius (bet ne apie skaičiavimą), Dievą laikė vieniu ir skaičių pagrindu. Bernardas Tūrietis (1085?–1178?), kaip ir kiti šios mokyklos atstovai, priešpriešino Dievą ir materiją: materija yra blogasis pradas, priešingas gerajam Dievo pradui. Vienas žymiausių Chartresʼo mokyklos atstovų buvo Gilbertas Poretanietis, plėtojęs Aristotelio kategorijų sampratą. Gilbertas Poretanietis universalijų klausimu, kitaip nei kiti šios mokyklos nariai, teigė, kad idėjos yra ne Dievo prote, bet atskiruose daiktuose. Jo mokinys Jonas Solsberietis buvo Cicerono ir skepticizmo sekėjas, kritiškai vertino daugelį scholastikos klausimų, pabrėžė logikos svarbą filosofijai ir teologijai. Su šia mokykla yra siejamas Adelardas iš Batho (1116?–42?), vienas žymiausių vertėjų iš arabų kalbos, Alanas Lilietis ir kiti. 12 amžiaus pabaigoje mokyklos svarba sumenko – ją nukonkuravo Paryžiaus universiteto Šv. Viktoro mokykla. Chartresʼo mokykla turėjo įtakos Mikalojui Kuziečiui, vėlesniajai vidurinių amžių gamtos filosofijai ir gamtotyrai, Šiaurės renesansui.