chasidizmas

chasidzmas (hebr. hāsīdh – dievobaimingas), žydų religinis sąjūdis. Kilo 18 a. pradžioje Podolėje (dabar Ukraina) ir paplito Lenkijoje, Ukrainoje, Rumunijoje, Vengrijoje, Lietuvoje. Pradininkas Baalas Šem Tovas (Beštas). Chasidizmas pagrindu laikė neatskiriamą Dievo ir žmogaus ryšį, jausmingą maldą; neigė Talmudo studijavimo būtinumą. Ypač svarbus chasidams buvo dvasinis vadovas (cadikas). Sąjūdį plėtojo Dovas Beras iš Mežyričių. Anot jo, žmogus savo veiksmais gali paveikti Dievo valią. 18 a. pabaigoje atsirado chasidizmo įvairių atmainų. Lietuvoje ir Baltarusijoje chasidizmo (vadinamo chabadizmu) pradininkas Šneuras Zalmanas (1743–1813), knygoje Pasakymų rinkinys teigęs, kad Talmudo studijos yra būtinos, pasisakė prieš kraštutinį cadikų elgesį (palaiminimų pardavinėjimą, gydymą), už individualų sielos išganymą. Iki 1940 sovietų okupacijos Lietuvoje chabadininkai turėjo savo maldos namus (štiblech) beveik visose žydų gyvenvietėse. Chasidų pasaulinis centras veikia Niujorke; bendruomenių yra Vilniuje ir Kaune.

1455