Chassey kultūra (Šas kultūrà), neolito archeologinė kultūra (archeologinė kultūra).
Buvo paplitusi 4500–2600 pr. Kr. dabartinėje Prancūzijoje. Pavadinta pagal 1864 tirtą Chassey‑Le‑Camp’o gyvenvietę (Senos ir Luaros departamentas). Kultūros gyvenvietės kurtos lagūnų ar buvusių pelkių pakraščiuose, terasose. Pastatai stulpinės konstrukcijos, stačiakampiai, 5–12 × 3 m dydžio, grįsti akmenimis; Saint‑Michel‑du‑Touche atkasta apie 300 grindinių.
Gyventojai vertėsi žemdirbyste ir gyvulininkyste, t. p. žvejyba, maisto rinkimu. Šiai kultūrai būdingi rutulio formos cilindriniu kakleliu ir apvaliais dugnais su ąselėmis puodai, žemi dubenys. Keramika gerai poliruota, puošta įvairiais geometriniais raštais; pagal ją skiriama ankstyvoji ir vėlyvoji (mažiau puošta) Chassey kultūros fazės. Mirusieji laidoti nedeginti, akmeninėse dėžėse ir megalituose. Gyvenvietėse rasta akmeninių girnų, trintuvų, kirvių, titnaginių strėlių antgalių, kapuose – kaulinių ir kriauklelių karolių, titnago skelčių, gludintų kirvių ir strėlių antgalių.
Chassey kultūros radiniai: 1 – rutulio formos puodas cilindriniu kakleliu, 2 – titnaginiai strėlių antgaliai