Chavíno kultūra (Čavno kultūrà), Pietų Amerikos archeologinė kultūra.
Buvo paplitusi 900–200 pr. Kr. dabartinėje Peru. Pavadinta nuo senojo miesto Chavín de Huántaro (buvo svarbus religinis ir politinis centras; 1985 paskelbtas pasaulio paveldo vertybe) griuvėsių. Išliko terasų, aikščių, akmeninių pastatų (3 aukštų Castillo šventykla), akmeninių skulptūrų (kolona su reljefinėmis žvėrių galvomis), raižytų akmeninių plokščių. Svarbiausi pastatai – masyvūs šventovių kompleksai, statyti iš tašytų stačiakampių akmens luitų, sujungti galerijomis; sienos puoštos bareljefais.
Skiriamas Chavíno menas; jo stiliaus pagrindiniai motyvai – žmonių, gyvūnų ir kiti atvaizdai, susipynę su fantastinėmis būtybėmis. Ankstyvuoju Chavíno laikotarpiu įsigalėjo žemdirbystė, vėliau suklestėjo audimas, puodininkystė, akmentašystė, metalų gamyba ir liejimas, susiliejo lokalinės kultūros, susiformavo bendra religija. Rasta gausiai dirbinių su žvėrių atvaizdais, manoma, susijusių su religinėmis apeigomis.