cheilitas

cheiltas (cheilitis < gr. cheilos – lūpa), lūpos uždegimas. Būna paprastasis (sausasis), aktininis (saulės sukeltas), liaukinis, granulominis, dirbtinis. Pagal eigą cheilitas būna ūminis arba lėtinis. Paprastąjį cheilitą sukelia kontaktiniai alergenai (lūpų dažai, vaistai, maisto produktai). Būdinga lūpų odos paraudimas, paburkimas, pūslelės, erozijos, skersinės raukšlės, pleiskanojimas, įtrūkimas, niežėjimas, deginimas. Aktininį cheilitą sukelia ilgalaikis intensyvus saulės poveikis (pvz., būnant kalnuose). Liaukinis cheilitas atsiranda dėl seilių liaukų išvešėjimo ir jų ektopijos (liaukų atsiranda neįprastoje vietoje – ant lūpų raudonio). Granulominio cheilito priežastis nežinoma, būdingas Melkerssono‑Rosenthalio sindromui. Dirbtinis cheilitas atsiranda nuolat traumuojant lūpas – kramtant, laižant. Ūminiam cheilitui būdinga lūpų odos paburkimas, paraudimas, negydomas pereina į lėtinį (lūpos sustorėja, apragėja, būna erozijų). Šalinama cheilitą sukėlusi priežastis, vartojami apsauginiai kremai, vaistai nuo uždegimo.

2506