chèmijos nomenklatūrà, cheminių medžiagų pavadinimų sistema. Skiriama neorganinių junginių ir organinių junginių chemijos nomenklatūra.
Neorganinių junginių nomenklatūra
Neorganinių junginių nomenklatūros pagrindas yra cheminių elementų pavadinimai, tiksliau, jų lotyniškų pavadinimų šaknys, pvz., karb‑, karbon‑ (carboneum – anglis), nitr‑ (nitrogenium – azotas), oks‑ (oxygenium – deguonis). Paprasto dvinario junginio pavadinimas susideda iš 2 žodžių: elektriškai teigiamesnio elemento pavadinimo kilmininko linksnio ir elektriškai neigiamesnio elemento pavadinimo vardininko linksnio pridėjus priesagą ‑id‑, pvz., natrio chloridas NaCl. Jeigu tie patys elementai gali sudaryti kelis dvinarius junginius, pavadinime romėnišku skaitmeniu nurodomas elektriškai teigiamesnio elemento oksidacijos laipsnis, pvz., FeCl2 – geležies(II), o FeCl3 – geležies(III) chloridas. Kartais vartojama vainama. stechiometrinė pavadinimų sudarymo sistema. Tada skaitvardiniais priešdėliais nurodomi cheminės formulės indeksai, pvz., FeCl2 – geležies dichloridas, FeCl3 – geležies trichloridas, N2O3 – diazoto trioksidas. Sudėtingesnių junginių pavadinimai dažniausiai irgi susideda iš 2 žodžių: pirmasis rodo elementą, antrasis – iš skirtingų elementų atomų sudarytos grupės (jono) pavadinimą, pvz., Na2SO4 – natrio sulfatas. Kompleksinių junginių pavadinimai irgi susideda iš teigiamojo jono pavadinimo kilmininko linksnio ir neigiamojo jono pavadinimo vardininko linksnio, nesvarbu, kuris šių jonų yra kompleksinis. Prie kompleksinio jono pavadinimo skliaustuose nurodomas kompleksodario oksidacijos laipsnis (romėnišku skaitmeniu) arba kompleksinio jono krūvis (arabišku skaitmeniu), pvz., [Co(NH3)4Cl2]Cl – dichlorotetraaminokobalto(III) chloridas, arba dichlorotetraaminokobalto(1+) chloridas; K4[Fe(CN)6] – kalio heksacianoferatas(II), arba kalio heksacianoferatas(4–).
Organinių junginių nomenklatūra
Sisteminiai organinių junginių pavadinimai sudaromi pagal tam tikras taisykles. Nustatoma vyriausioji funkcinė grupė, kuri lemia junginio pavadinimo priesagą ir galūnę (kitų funkcinių grupių ar pakaitų pavadinimai junginio pavadinime vardijami kaip priešdėliai abėcėlės tvarka). Nustatoma pagrindinė anglies atomų grandinė ar pagrindinė ciklinė struktūra. Necikliniams junginiams pagrindinė anglies atomų grandinė sudaroma pagal šiuos kriterijus: didžiausią funkcinių grupių skaičių, didžiausią dvigubųjų ar trigubųjų ryšių skaičių, didžiausią ilgį, didžiausią pakaitų, kurie nurodomi tik priešdėlyje (halogenų atomai, OR, SR, NO, NO2, N3), ir angliavandenilių radikalų skaičių. Pagrindinė anglies atomų grandinė numeruojama taip, kad vyriausioji funkcinė grupė gautų mažiausią numerį. Jei pagal šią taisyklę negalima vienareikšmiškai numeruoti, grandinė arba ciklas numeruojami taip, kad pakaitai turėtų mažiausius numerius.
organinis junginys 7‑brom‑7‑hidroksi‑4,4‑di‑metil‑5‑noneno rūgštis
Nustatomi pagrindinės anglies atomų grandinės ir vyriausiosios grupės pavadinimai. Pagrindinės grandinės sotumo laipsnis nusakomas priesagomis: ‑an – sočioji grandinė, ‑en – grandinė su dvigubuoju ryšiu, ‑in – grandinė su trigubuoju ryšiu. Pakaitų pavadinimai vardijami priešdėliais abėcėlės tvarka. Kiekvieno pakaito ir kiekvieno dvigubojo ar trigubojo ryšio vieta nurodoma skaičiumi, atitinkančiu anglies atomo, prie kurio yra pakaitų, numerį. Jei junginyje yra keli vienodi pakaitai ar ryšiai, tai prieš atitinkamą pažymėjimą rašomas priešdėlis di‑, tri‑, tetra‑ ir kiti.
1
* apskliaustas anglies atomas laikomas pagrindine grandinės dalimi ir neįeina į priešdėlį ar priesagą
Istorija
Senieji cheminių junginių pavadinimai (nesisteminiai, arba trivialieji) atsirado dar iki medžiagų sandaros išaiškinimo. Jie atspindi medžiagų savybes (glicerolis – gr. glykys – saldus), gavimo šaltinius (laktozė – lot. lactum – pienas), atradėjo pavardę (Glauberio druska). 18 a. antroje pusėje T. O. Bergmanas pirmasis nurodė būtinybę reformuoti senąją chemijos nomenklatūrą. Tą darbą 1787 atliko Louis-Bernardas Guytonas de Morveanas, A. L. de Lavoisier ir kiti, vadovaudamiesi principu, kad junginio pavadinimas turi atspindėti jo sudėtį. Dėl sparčios organinės chemijos plėtotės 19 a. antroje pusėje iškilo būtinybė sukurti naują cheminių junginių klasifikaciją ir sutvarkyti chemijos nomenklatūrą. Iš dalies tai buvo atlikta Ženevos konferencijoje 1892, tačiau tik 1922 buvo įsteigtos IUPAC (Tarptautinės teorinės ir taikomosios chemijos sąjungos) nomenklatūros komisijos neorganinės, organinės ir biologinės chemijos terminams tvarkyti (vėliau kitų chemijos sričių), kurios sukūrė sisteminės chemijos nomenklatūros principus ir juos nuolat tobulina. Cheminio junginio pavadinimas, sudarytas pagal šiuolaikinę chemijos nomenklatūrą, turi atspindėti junginio sudėtį ir sandarą.
Lietuvoje
Chemijos nomenklatūrą kūrė A. Purėnas, K. Daukšas, kuris 1960 sudarė pirmąjį Chemijos žodyną. 1997 šio žodyno pagrindu išleistas papildytas ir pataisytas Chemijos terminų aiškinamasis žodynas (22003; atsakingasis redaktorius Z. Mačionis).
1848
3035