chèminė anãlizė, būdai, kuriais nustatoma medžiagos cheminė sudėtis, struktūra ir energinė būsena. Medžiagos cheminė analizė susideda iš šių stadijų: ėminio parinkimo, mėginio iš ėminio paėmimo ir paruošimo analizei, analizės metodo ir schemos parinkimo, mėginio ardymo ir tirpinimo, nustatomojo komponento ar priemaišų atskyrimo ir koncentravimo, mėginio, reagento ar cheminės reakcijos produkto kokio nors fizikinio parametro matavimo, analizės duomenų apdorojimo ir jų patikimumo įvertinimo (cheminės analizės metrologija). Skiriama kokybinė analizė – nustatoma, iš kokių cheminių elementų ar jų junginių susideda analizuojamoji medžiaga, ir kiekybinė analizė – nustatoma junginio arba medžiagų mišinio sudedamųjų dalių kiekybiniai santykiai. Jei nustatomi medžiagoje esantys cheminiai elementai, cheminė analizė vadinama elementine analize, jei medžiagos fazės – fazine analize, jei funkcinės grupės – funkcine analize. Pagal analizuojamos medžiagos prigimtį cheminė analizė skirstoma į neorganinių ir organinių medžiagų analizę, pagal sudedamąsias dalis (komponentus) – į pagrindinio komponento, priemaišų, pėdsakų ir teršalų cheminę analizę, pagal mėginio agregatinę būseną – į dujų, skysčių ir kietųjų medžiagų cheminę analizę, pagal tikslą – į arbitražinę, pavienę, serijinę, įprastinę, sisteminę cheminę analizę. Pagal mėginio masę ar tūrį skiriama makroanalizė, pusiau mikroanalizė, mikroanalizė ir ultramikroanalizė.
2447