chèminė enegija, potencinė energija, kuri yra sukaupta junginių cheminiuose ryšiuose ir išsiskiria jiems trūkstant, susidarant ar persitvarkant bei yra lygi junginio cheminių ryšių cheminės energijos sumai. Įvairių cheminių junginių cheminė energija skiriasi, nes cheminiai ryšiai turi skirtingą kiekį energijos. Tai lemia cheminių reakcijų pobūdį ir greitį. Cheminių ryšių nutraukimas ar susidarymas vykstant cheminėms reakcijoms susiję su cheminės energijos pokyčiais. Jie cheminėje termodinamikoje vadinami cheminių junginių vidinės energijos pokyčiais ir nagrinėjami kaip cheminių reakcijų šiluminiai efektai (termochemija). Energija išsiskiria šilumos pavidalu vykstant egzoterminėms reakcijoms, kurių metu didesnės cheminės energijos junginiai virsta mažesnės cheminės energijos junginiais, o energijos skirtumas – šilumine energija. Dažniausiai tai atsitinka skaidant, kartais sintetinant medžiagas.
Iki šiol cheminė energija yra pagrindinis žmonių naudojamos energijos šaltinis. Daugiausia energijos gaunama deginant gamtinį ir iškastinį organinį kurą. Gauta šiluminė energija naudojama tiesiogiai, verčiama mechanine, elektros ar kita energija. Elektros akumuliatoriai cheminę energiją tiesiogiai paverčia elektros energija. Cheminės energijos kaupimu ir naudojimu grindžiamas gyvybės egzistavimas. Cheminė energija kaupiama žaliuosiuose augaluose fotosintezės būdu sintetinant maisto medžiagas. Gyvieji organizmai naudoja šią energiją skaidydami maisto medžiagas: išsiskyrusi cheminė energija kaip šiluminė energija palaiko organizmų gyvybinę veiklą ir naudojama organizmams reikalingų junginių sintezei (medžiagų apykaita). Fotosintezės būdu t. p. gaunamas gamtinis kuras, iš jos produktų daugiausia yra susidaręs Žemės gelmėse esantis kuras.